„Kitais metais Estijoje vyks dveji rinkimai. Žinant apie kišimosi į rinkimus atvejus kitose valstybėse, būtų pavojinga galvoti, kad Estija – vienintelė valstybė Europoje, kur nieko panašaus negali įvykti“, – sakė parlamentinės Užsienio reikalų komisijos pirmininko pavaduotoja Keit Pentus-Roosimannus (Keit Pentus Rozimanus) komisijos posėdyje.

Posėdyje komisija peržiūrėjo ataskaitą apie galimą kišimąsi į rinkimus ir priemones jam užkardyti.

„Teisingas sprendimas būtų rimtai pažiūrėti į šią grėsmę ir būti pasiruošus duoti atkirtį“, – K. Pentus-Roosimannus cituoja parlamento spaudos tarnyba.

Pasak jos, „užsienio agentų įtaka rinkimams ir pirmenybių formavimas tapo ginklu, naudojamu norint diskredituoti konkrečių valstybių valdymą ir demokratinį valdymo režimą, (siekiant) sukurti bendrą nepasitikėjimo atmosferą, eskaluoti įtampą ir gilinti visuomenės nesutarimus“.

Techniniu požiūriu Estija yra gerai pasiruošusi apsaugoti rinkimų sistemą, bet kišimasis į rinkimus nereiškia, kad kas nors bandys pakeisti rinkimų rezultatus fiziškai ar elektroniniu būdu, sakė K. Pentus-Roosimannus.

„Kišimasis į rinkimus gali vykti per informacines operacijas, netikras informacines kampanijas, diskredituojančias kampanijas, nukreiptas prieš konkretų asmenį, vagiant slaptus elektroninius duomenis arba privatų politikų susirašinėjimą ir paskui tai paskelbiant“, – kalbėjo politikė, išvardindama virtinę kišimosi į rinkimų būdų, panaudotų kitose Europos šalyse.