„Pirmiausia, mes nepatenkinti, kad „Swedbank“ nesakė Finansų inspekcijai tiesos. Jie slėpė informaciją ar pateikė klaidingus duomenis. Negaliu pasakyti, jie tai darė iš nežinojimo ar tyčia. Faktas toks, kad „Swedbank“ praeitos vadovybės laikotarpiu nebuvo sąžiningas su Estijos finansų inspekcija, o tai yra rimta problema“, – interviu Danijos laikraščiui „Dagens industri“ sakė M. Helme.

Įsibėgėjus „Swedbank“ pinigų plovimo skandalui, generalinė direktorė Birgitte Bonnesen ir valdybos pirmininkas Larsas Idermarkas buvo priversti atsistatydinti. Juos pakeitė atitinkamai Andersas Karlssonas ir Goranas Perssonas.

Pasak M. Helmes, bendradarbiavimas su naujaisiais „Swedbank“ vadovais yra kur kas vaisingesnis nei su senaisiais.

Ministras taip pat išreiškė viltį, kad JAV skirtos baudos „Swedbank“ nukeliaus į Estijos valstybės iždą: „Manome, kad esame labiausiai nukentėję, todėl manome, kad, jei viskas baigsis baudomis, būtų logiška, jei reikšminga jų dalis būtų atiduota Estijai.“

M. Helmes teigimu, daug problemų kėlė ir „Swedbank“ klientų pasirinkimas.

„Tiesą sakant, daugelis jų buvo abejotinos reputacijos oligarchai, kai kuriems jų buvo taikomos tarptautinės sankcijos“, – pareiškė M. Helme, pabrėždamas, kad atliekamuose „Swedbank“ tyrimuose buvo aptikta ryšių su Rusijos specialiosiomis tarnybomis.

„Swedbank“ yra tiriamas dėl žiniasklaidos atskleistos informacijos, kad per banko Baltijos šalių, ypač – Estijos – filialus galėjo pereiti per 100 mlrd. eurų vertės galimai įtartinų pervedimų.