Prezidentės apsilankymui Maskvoje pritarė tik koalicijai priklausančios Centro partijos deputatai, pranešė parlamentarus apklausęs transliuotojo ERR portalas.

„Prezidentė galėtų važiuoti, bet aš pabandyčiau susieti kelionę su galimu [Rusijos prezidento Vladimiro] Putino vizitu į finougrų tautų kongresą, kuris 2020 metų vasarą įvyks Tartu“, – sakė Centro partijos pirmininko pavaduotojas Jaanus Karilaidas (Janus Karilaidas).

Galimai K. Kaljulaid kelionei kategoriškai nepritarė parlamento pirmininkas, Konservatorių liaudies partijos (EKRE) pirmininko pavaduotojas Hennas Polluaasas (Henas Peluasas). Pasak jo, Antrojo pasaulinio karo pabaiga reiškia „Europos okupacijos pradžią“.

„Tad jeigu Estijos prezidentė bent kiek gerbia savo valstybę ir savo tautą, ir žino ką nors iš istorijos, tikriausiai ji neturėtų dalyvauti tokiame renginyje“, – sakė H. Polluaasas.

Kaip sakė Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Marko Mihkelsonas (Markas Mihkelsonas) iš Reformų partijos, esant „dabartinei situacijai, kai Rusijos užsienio reikalų ministerija oficialiai prideda Estijai labai skausmingų Antrojo pasaulinio karo temų, pavyzdžiui, Molotovo-Ribbentropo (Molotovo-Ribentropo) pakto pateisinimą“, jam „labai sunku įsivaizduoti, kad Estijos prezidentė dalyvautų renginiuose Maskvoje“.

Debatus parlamente išprovokavo pirmadienį interviu radijui „Vikerraadio“ išsakytas užsienio reikalų ministro Urmas Reinsalu (Urmo Reinsalu ) patarimas prezidentei nevažiuoti į Maskvą.

Pati K. Kaljulaid antradienį ERR portalui sakė, kad kvietimas dar negautas, ir ji sprendimo nepriims viena.

„Tokio kvietimo nėra. Jei jis bus gautas, aš jį apsvarstysiu su mūsų partneriais ir sąjungininkais. Tokio sprendimo niekas nepriima vienas“, – sakė valstybės vadovė.