Kaip praneša Europos Parlamento biuras Lietuvoje, ketvirtadienį priimtoje rezoliucijoje (506 balsais už, 29 prieš, 139 susilaikius) EP smerkia Baltarusijoje tebesitęsiančias represijas, kankinimą ir netinkamą elgesį su taikiais Baltarusijos žmonėmis, žiniasklaidos ir interneto slopinimą, smurtą prieš žurnalistus, tinklaraštininkus ir kitus nepriklausomus aktyvistus, jų suiminėjimą ir bauginimą. Rezoliucijoje pažymima, kad dėl protestų prieš režimą sulaikyta beveik 40 tūkst. Baltarusijos gyventojų, pradėta daugiau kaip 4,6 tūkst. baudžiamųjų bylų, įkalinta daugiau nei 720 politinių kalinių.

EP nariai atkreipia dėmesį, kad Baltarusijos režimas neapsiribojo represijomis prieš savo gyventojus, o grasino užtvindyti ES, ypač kaimynines Lietuvą ir Lenkiją, migrantais ir narkotikų kontrabanda. Šie grasinimai virto organizuota programa, gabenant migrantus iš Irako, Turkijos ir kitų valstybių bei Baltarusijos vykdomu hibridiniu karu, kuriuo siekiama įbauginti ir destabilizuoti ES. Europarlamentarai griežtai smerkia šiuos Baltarusijos veiksmus ir reiškia tvirtą solidarumą su Lietuva, Lenkija ir Latvija, kurios pirmosios susiduria su minėta hibridine ataka. Jie taip pat ragina ES skubiai spręsti daugialypės krizės Baltarusijos pasienyje problemą, padėti prie ES sienų su Baltarusija įstrigusiems migrantams ir suteikti jiems reikiamą paramą.

EP nariai ragina viešinti Rusijos paramą žiauriems A. Lukašenkos veiksmams Baltarusijos žmonių atžvilgiu, taip pat Rusijos dalyvavimą hibridiniuose režimo veiksmuose prieš ES, įskaitant migrantų naudojimą politiniais tikslais. Europarlamentarai mano, kad „Kremlius atsakingas už tokius veiksmus“.

Rezoliucijoje EP taip pat ragina apsvarstyti galimybę perduoti Baltarusijos bylą Tarptautiniam Teisingumo Teismui, remiantis A. Lukašenkos režimo padarytais Čikagos konvencijos, Monrealio konvencijos ir Jungtinių Tautų konvencijos prieš kankinimą pažeidimais.

Europarlamentarai apgailestauja, kad nustatytos ekonominės sankcijos turėjo tik dalinį poveikį A. Lukašenkos režimui ir neturėjo didelio poveikio svarbiems sektoriams, pavyzdžiui, alūnų ir naftos pramonei. Todėl jie ragina toliau griežtinti ES tikslines ekonomines sankcijas, daugiausia dėmesio skiriant pagrindiniams Baltarusijos ekonomikos sektoriams ir valstybinėms bei privačioms bendrovėms, remiančioms ir finansuojančioms A. Lukašenkos režimą, o į ekonominių sankcijų rinkinį įtraukti papildomus sektorius, pavyzdžiui, plieno, medienos ir cheminių medžiagų pramonę, taip pat visus likusius valstybinius bankus ir svarbiausias bendroves, pavyzdžiui, „Belaruskalij“ ir „Beltelecom“.

EP nariai galiausiai atkreipia dėmesį į tai, kad A. Lukašenkos valdymas yra neteisėtas, ir atmeta visus A. Lukašenkos Baltarusijos valstybės vardu sudarytus susitarimus, ypač po to, kai 2020 m. lapkričio 5 d. baigėsi jo prezidento kadencija. Jie ragina besąlygiškai remti Baltarusijos demokratinę opoziciją jai rengiant laisvus ir teisingus rinkimus.

„Turime tučtuojau apsvarstyti galimybę A. Lukašenkos nusikaltimus svarstyti Tarptautiniame Teisingumo Teisme, remiantis Čikagos konvencija, Monrealio konvencija ir konvencija prieš kankinimą. Be to, ES turi sukurti specialią darbo grupę pagal universaliosios jurisdikcijos principą ES ir valstybių narių lygiu“, – sakė Europos liaudies partijos frakcijos vardu kalbėjęs europarlamentaras Andrius Kubilius.

Frakcijos vardu kalbėjęs Petras Auštrevičius (Atnaujinkime Europą) pabrėžė, kad „A. Lukašenkos režimas yra save izoliavęs, tačiau juo rūpinasi kaimynai Rytuose. Atsisakęs bendradarbiauti su ES, A. Lukašenka ėmėsi plano užtvindyti ES migrantais, narkotikais ir branduolinėmis atliekomis. Jau keletą mėnesių Lietuva, Latvija ir Lenkija patiria didžiulę hibridinę ataką, nes A. Lukašenkos režimas, keršydamas už ES sankcijas, naudojasi nelegaliais migrantais.“

„Neturėtume priprasti prie A. Lukašenkos žiaurumo. Jis žiaurus ne tik savo žmonėms baltarusiams – jam žmogus gali būti kaip mina ar bomba, naudojama hibridiniam karui prieš ES. Minsko režimas, palaikomas Kremliaus, renka turistus iš Irako ir kitų šalių, kad juos nuvežtų prie ES sienos ir išstumtų į mūsų teritoriją. Parodėme, kad gebame atremti tokio pobūdžio atakas, bet grėsmės išlieka“, – sakė europarlamentarė Rasa Juknevičienė (Europos liaudies partija).

EP narys Juozas Olekas (Socialistai ir demokratai) akcentavo, kad „labai svarbu, jog ES, atnaujindama savo politiką dėl pabėgėlių, numatytų svertus, kurie padėtų užkirsti kelią migrantų naudojimui kaip politiniam įrankiui. Naujas ES sankcijų paketas turėtų sustiprinti sankcijas ir žymiai labiau apimti su A. Lukašenkos režimu susijusias įmones, politikos, ekonomikos veikėjus ir jų artimuosius.“