Teisėjai didele persvara patvirtino prezidento Rodrigo Duterte (Rodrigo Dutertės) sprendimą leisti palaidoti F.Marcosą „Didvyrių kapinėse“ Maniloje, praėjus trims dešimtmečiams po „Liaudies galios“ maišto, privertusio F.Marcosą išvykti į JAV ir padėjusio atkurti šalyje demokratiją.

„Nėra įstatymo, kuriuo būtų draudžiamos šios laidotuvės“, – sakė Teismo atstovas Theodore'as Te (Teodoras Tė), skaitydamas nutarties santrauką.

Šimtai F.Marcoso šalininkų prie Aukščiausiojo Teismo sveikino sprendimą. Tačiau oponentai, kurie prašė Teismo atmesti šį planą, netoliese surengė mitingą ir reiškė didelį pasipiktinimą.

„Dėl to tikrai liūdna, nes šiuo sprendimu žmogaus teisių (pažeidimų) aukos paverčiamos melagiais“, – prie teismo rūmų naujienų agentūrai AFP sakė Neri Colmenaresas (Neris Kolmenaresas). Galiojant karo padėčiai, jį, tuometė studentų lyderį, kankino F.Marcoso saugumo pajėgos.

„Jeigu kankintojas yra didvyris, kuo tai verčia jo aukas? Kuo tai verčia milijonus, nuvertusius diktatorių? Tai baisi ir tragiška pabaiga vienam tragiškiausių mūsų istorijos skyrių. Istorija šiandien buvo pakeista“, – sakė jis.

F.Marcosas Filipinus valdė du dešimtmečius, kol prieš jį atsigręžė svarbūs kariuomenės vadai, o milijonai žmonių išėjo į gatves. „Liaudies galios“ sukilimas, kuris daugiausia buvo taikus, įkvėpė judėjimus už demokratiją visoje Azijoje ir pasaulyje.

F.Marcosas, puoštis mėgusi jo žmona Imelda ir jų bičiuliai jam valdant iš valstybės iždo pasisavino iki 10 mlrd. dolerių (9 mlrd. eurų), sako vyriausybės tyrėjai ir istorikai.

Šio diktatoriaus valdymo metais taip pat buvo paplitę žmogaus teisių pažeidimai, kuriais buvo siekiama išlaikyti kontrolę jo rankose ir užtikrinti sąlygas grobstyti valstybės pinigus. Buvo nužudyta ir kankinta tūkstančiai žmonių, sakė ankstesnės Filipinų vyriausybės.

Korupciją demaskuojanti organizacija „Transparency International“ 2004 metais pavadino F.Marcosą antru pagal korupcijos mastą visų laikų lyderių – po Indonezijos diktatoriaus Suharto.