Sausį M.McGuinnessas pasitraukė iš politikos, anot jo, dėl pašlijusios sveikatos ir nesutarimų su politine konkurente – probritiška Demokratine junionistų partija (DUP).
„Giliai apgailestaujame ir liūdime sužinoję apie mūsų draugo ir bendražygio Martino McGuinnesso mirtį. Jis naktį mirė Deryje (Londonderyje)“, – sakoma „Sinn Fein“ pranešime.
Nacionalinis transliuotojas BBC nurodė, kad M.McGuinnessas mirė nuo retos širdies ligos.
„Sinn Fein“ sausį atsisakė paskirti pamainą M.McGuinnessui, įsiplieskus ginčui su DUP – jos partnere vyriausybėje, sudarytoje pagal taiką provincijai atnešusį valdžios pasidalijimo susitarimą.
Dėl šio žingsnio teko surengti pirmalaikius provincijos valdžios rinkimus, per kuriuos „Sinn Fein“ reikšmingai sustiprino savo pozicijas DUP atžvilgiu. Abi partijos iki šiol nesusitarė dėl naujos vyriausybės, todėl Didžioji Britanija gali nuspręsti įvesti tiesioginį Londono valdymą.
2007-ųjų gegužę M.McGuinnessas pateko į istoriją pradėjęs darbą bendroje vyriausybėje kartu su buvusiu savo įnirtingu priešininku – DUP pirmuoju ministru Ianu Paisley (Ijanu Peisliu).
Sprendimas pasidalyti valdžią buvo itin svarbi Šiaurės Airijos taikos proceso dalis. Šią provinciją tris dešimtmečius krėtė smurtas, nusinešęs daugiau kaip 3,5 tūkst. žmonių gyvybių.
Anksčiau M.McGuinnessas vadovavo sukarintai grupuotei IRA, kovojusiai už Šiaurės Airijos atsiskyrimą nuo Didžiosios Britanijos ir prisijungimą prie pietinės kaimynės – Airijos Respublikos.
2012 metais įvyko įsimintinas momentas, kuris anksčiau būtų buvęs neįsivaizduojamas: per karalienės Elizabeth II (Elzbietos II) vizitą Belfaste M.McGuinnessas paspaudė monarchei ranką.
„Sinn Fein“ lyderis Gerry Adamsas (Džeris Adamsas) savo buvusį kolegą pavadino „aistringu respublikonu, kuris nenuilstamai dirbo dėl taikos ir susitaikymo, dėl savo šalies susivienijimo“.
„Visą savo gyvenimą Martinas demonstravo didelį ryžtą, orumą ir kuklumą, ir tai nepasikeitė jo trumpos ligos laikotarpiu“, – sakoma G.Adamso pareiškime.
M.McGuinnessas gimė 1950 metais Londonderio mieste provincijos šiaurinėje pakrantėje. Vaikystėje jo miestą krėtė tarpkonfesinis kraujo liejimas.
Paauglystėje jis įsitraukė į pilietinių teisių judėjimą ir sparčiai kilo IRA hierarchijos laiptais.
M.McGuinnessas buvo antras pagal rangą šios organizacijos vadas, kai 1972 metais per Kruvinąjį sekmadienį britų kareiviai Londonderyje paleido ugnį į 26 neginkluotus respublikonų protestuotojus ir 13 jų nukovė.
M.McGuinnessas buvo kalinamas už veiklą, susijusią su IRA, bet vėliau tapo taikytoju ir derėjosi su lojalistais ir britų vyriausybe.
2007 metais jis tapo Šiaurės Airijos pirmojo ministro pavaduotoju ir dirbo drauge su buvusiu priešininku I.Paisley, kuris buvo pirmasis ministras.
I.Paisley sūnus Kyle'as (Kailas) „Twitter“ parašė, kad „labai nuliūdo išgirdęs apie Martino McGuinnesso mirtį“.
„Su malonumu žvelgiu atgal į tuos nepaprastus vienus metus, kai jis ir mano tėvas dirbo drauge“, – pridūrė jis.
Vėliau M.McGuinnessas dirbo su pirmaisiais ministrais Peteriu Robinsonu (Piteriu Robinsonu) ir Arlene Foster (Arlen Foster), bet sausio mėnesį pasitraukė, įsiplieskus skandalui dėl energetikos politikos.
Naujausi komentarai