Pereiti į pagrindinį turinį

G-7 grasina Rusijai naujomis sankcijomis, jei bus tęsiamas karas Ukrainoje

2022-02-28 08:22

Didžiojo septyneto (G-7) lyderiai sekmadienį pagrasino Rusijai naujomis sankcijomis, o JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) pareiškė, kad ši turtingiausių pasaulio demokratijų grupė yra „visiškai vieningai nusiteikusi“ prieš Maskvos invaziją į Ukrainą.

Kanada, Prancūzija, Vokietija, Italija Japonija, Jungtinė Karalystė ir JAV bendrame pareiškime įspėjo, kad „imsis tolesnių žingsnių“ ir įves papildomų sankcijų, jei Rusija nenutrauks operacijos Ukrainoje.

Rusijos kariniai laimėjimai Ukrainoje, pasiekti per jos vykdomą kampaniją ir nulemsiantys „kokius nors statuso pokyčius“, tokie, kaip teritorijos aneksavimas, „nebus pripažinti“, bendrame pareiškime nurodė G-7 užsienio reikalų ministrai.

Vėliau išplatintame pareiškime A. Blinkenas sakė, kad G-7 grupė „niekada anksčiau nebuvo visame pasaulyje taip vieningai nusiteikusi ginti Ukrainos ir visų šalių laisvę bei teritorinį vientisumą“.

G-7 šalys jau ėmėsi griežtų sankcijų prieš Rusiją už įsiveržimą į Ukrainą.

Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga atkirto kai kuriuos Rusijos bankus nuo tarptautinės tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT ir įvedė asmenines sankcijas Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir užsienio reikalų ministrui Sergejui Lavrovui.

Sekmadienį Japonija pranešė, kad jungiasi prie iniciatyvos atriboti tam tikrus Rusijos bankus nuo SWIFT. Ji taip pat nurodė, kad skirs Ukrainai milijoninę humanitarinę pagalbą ir sieks identifikuoti ir įšaldyti V. Putino bei kitų Rusijos pareigūnų turtą.

A. Blinkenas sakė, kad šis Tokijo žingsnis demonstruoja G-7 „vienybę bei ryžtą“ ir padės „primesti Rusijai didžiulę kainą bei pakirs jos galimybes tęsti pačios pasirinktą karą su Ukraina“.

ES sekmadienį paskelbė uždaranti savo oro erdvę rusų lėktuvams. Anksčiau tokio žingsnio ėmėsi virtinė atskirų Bendrijos narių ir Jungtinė Karalystė.

2014 metais Rusija aneksavo Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį, tačiau Vakarai atsisakė pripažinti teritorijos statuso pokytį.

Maskva nuo 2014 metų taip pat rėmė prokremliškus separatistus Ukrainos rytiniuose Donecko ir Luhansko regionuose. Karas Donbase jau nusinešė daugiau kaip 14 tūkst. žmonių gyvybių.

Praėjusią savaitę V. Putino paskelbtas sprendimas pripažinti separatistų įkurtų „liaudies respublikų“ nepriklausomybę sulaukė griežto tarptautinio pasmerkimo kaip pasikėsinimas į Ukrainos teritorinį vientisumą.

Tas žingsnis buvo ketvirtadienį pradėtos didelio masto invazijos preliudija.

Daugiau naujienų