Didžiausių Europos valstybių – Vokietijos ir Prancūzijos – vadovai sako kalbas, rašo straipsnius, kaip remti Ukrainą, siekti Rusijos pralaimėjimo, bet vis pasako frazių, po kurių prasideda svarstymai, ar Europa nelips ant to paties grėblio. Ar nesibaigus karui Ukrainoje, nekuriamos sąlygos – naujam.
„Tiesą sakant, gerai, kad tai vyksta, nes todėl mes galime geriau įvertinti, kokios pozicijos laikosi mūsų partneriai“, – komentavo Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Prancūzijos prezidentas siūlo pradėti galvoti, kokias saugumo garantijas reikės suteikti Rusijai.
„Ši tema bus viena iš taikos temų. Todėl turime ruoštis, kaip ginsime sąjungininkus ir kaip suteiksime saugumo garantijas Rusijai, kai ji grįš prie derybų stalo“, – kalbėjo Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.
Anksčiau E. Macronas siūlė mažiau klausyti, ką dėl Rusijos pataria Baltijos šalys ar Lenkija. Dėl jo siūlomų saugumo garantijų Rusijai Lietuva ir dar šešios šalys išreiškė oficialų protestą demaršą.
Visas LNK reportažas vaizdo įraše:
„Su Rusija, be abejonės, teks bendrauti, bet pirmas formatas, kuriame bendrausime, manau, bus Haga“, – savo nuomonę išsakė G. Landsbergis.
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas parašė didelį straipsnį, kad klestėjimo ir taikos era baigiasi. Rusija siekia keisti sienas ir dalyti pasaulį. Rusija tolsta nuo Europos. Vokietija sieks tapti Europos saugumo garantu. Vokietija išmoko pamokas. Europos saugumas priklauso ir nuo energijos tiekimo maršrutų. Tačiau kreipdamasis į Vokietijos verslo bendruomenę, jau kalba apie ryšių su Rusija atkūrimą.
„Rusija ir po karo bus didžiausia Europos žemyno valstybė. Rusijai, kuri baigia karą, ir Rusijos piliečiams, kurie nori kitokios ateities, reikia galimybės, kad kitu metu bus galima vėl pradėti ekonominį bendradarbiavimą“, – tokia O. Scholzo frazė Berlyne buvo sutikta plojimais.
Su Rusija, be abejonės, teks bendrauti, bet pirmas formatas, kuriame bendrausime, manau, bus Haga.
„Šis Vokietijos kanclerio pasisakymas mus grąžina į gerą dešimtmetį atgal. Angelos Merkel politika grindžiama tuo dalyku, kuomet ekonominė nauda nusvėrė bet kokius svarstymus apie galimą pokytį“, – komentavo europarlamentaras Petras Auštrevičius.
Buvęs premjeras Gediminas Kirkilas sako, kad didžiausios Europos šalys dar neįsivaizduoja reikalų be Rusijos.
„Reikia pasakyti, kad kol kas vakariečiai, tiek E. Macronas, tiek O. Scholzas ar kiti lyderiai, neįsivaizduoja, kad toje naujoje saugumo struktūroje gali nebūti Rusijos“, – atviravo G. Kirkilas.
„Na, tai yra aktyviai vykstanti diskusija. Ir tikrai dar nėra nusistovėjusios vienos krypties ar vienos nuomonės. Manau, kad Baltijos šalys užima svarbią poziciją šioje diskusijoje. Į mūsų balsą yra įsiklausoma, ypač, kai mes einame išvien“, – kalbėjo G. Landsbergis.
G. Kirkilas sako, kad Europos vadovams iššūkių dėl santykių su rusais daugės.
„Ką daryti su konfiskuotu Rusijos oligarchų turtu, kurio yra už keliasdešimt milijardų eurų vien tik Europoje“, – savo įžvalgomis dalijosi G. Kirkilas.
Neefektyviai, o kartais apgailėtinai atrodo saugumo organizacijos, kurių narė vis dar yra Rusija.
„Galų gale ir Jungtinės Tautos turi būti reformuotos. Dalis saugumo struktūrų, pavyzdžiui kaip Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO), jau nebeveikia. Iš esmės veikia tik NATO ir Europos Sąjunga (ES)“, – tiesiai šviesiai kalbėjo G. Kirkilas.
Ukraina – jau kandidatė į ES.
„Tai netruko dešimt metų. Tai – kelių metų klausimas“, – sakė G. Kirkilas.
Ukraina gali tapti kandidate ir į NATO. Europos senbuvių – Vokietijos, Prancūzijos – žodis nebebūtų toks svarus. Mūsų regiono ir Ukrainos vaidmuo keistųsi priešingai.
„Manau, kad – kertinis. Pirmiausia nuo mūsų saugumo priklauso, kiek yra saugi Europa. Buvo pripažinta, kad anksčiau buvome teisūs“, – teigė G. Landsbergis.
Kol kas Europa griežtina sankcijas Rusijai.
„Ir mes tą padarėme, ir kitos valstybės tą daro. Taip ir Vokietijai reikia ieškoti naujų veikų. Ir nebandyti savo verslo interesais kurti naujų saugumo grėsmių“, – buvo kategoriškas P. Auštrevičius.
Nutrūkus ryšiams su Rusija, Vokietijos pramonė krypsta į Kiniją, kurią amerikiečiai vadina dar didesne grėsme. Pirmą šių metų pusmetį vokiečių investicijų srautas į Kiniją padidėjo dvigubai – iki rekordinių dešimties milijardų per šešis mėnesius.