„Mes su tuo nesutiksime... Mes, jaunesnioji karta“, – antradienį virtualioje spaudos konferencijoje pasakė švedų paauglė.

Ji ir dar trys paaugliai iš jos judėjimo „Penktadieniai už ateitį“ (Fridays for Future) prieš lapkritį Glazge Škotijoje įvyksiančią Jungtinių Tautų klimato konferenciją kalbėjosi su Švedijos premjeru Stefanu Lofvenu (Stefanu Liovenu).

Pagal Paryžiaus klimato susitarimą turtingosios ir neturtingosios šalys raginamos imtis veiksmų ir apriboti pasaulio temperatūros kilimą, dėl kurio tirpsta ledynai, kyla jūrų lygis ir keičiasi kritulių režimas.

Per JT klimato derybų procesą 200 valstybių raginamos iki lapkričio padidinti savo įsipareigojimus dėl taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis sumažinimo iki 2030 metų. Turtingosioms šalims reikia pasiūlyti daugiau pinigų, kad neturtingesnės šalys galėtų pereiti prie „žalesnės“ energijos ir prisitaikyti prie klimato kaitos nulemtos sunkios realybės. Be to, šalims po kelerių aklavietės metų reikia sutarti dėl taršos anglies junginiais kainos.

„Galvoju, kad reikės kompromisų, – žurnalistams sakė 18-metė G. Thunberg. – Taip pat privalome nepamiršti, kad negalime paneigti fizikos dėsnių.“

2018 metais, būdama 15-os, G. Thunberg ėmė vietoje pamokų piketuoti prie Švedijos parlamento, kad atkreiptų dėmesį į būtinybę imtis veiksmų dėl klimato šiltėjimo. Jos inicijuotas judėjimas išplito visame pasaulyje.

„Nesidžiaugiame, kad esame tie blogieji, turintys kalbėti nemalonius dalykus“, – angliškai pasakė G. Thunberg ir paragino kitus pasisakyti šia itin svarbia tema.

„Visi turime daugiau ar mažiau išeiti iš savo komforto zonos ir ši atsakomybė neturėtų tekti mums – paaugliams, jaunimui, aktyvistams ir mokslininkams. Nes tai ne mūsų darbas; mūsų darbas yra būti paaugliais ir gyventi paauglių gyvenimą“, – sakė ji.