„Gerbiamas Vladimirai Vladimirovičiau! Dujotiekis „Nord Stream 2“ paruoštas eksploatavimui!“ – sakė A. Mileris.

Pirmosios gijos pildymas dujomis baigtas spalio pradžioje.

V. Putinas pasveikino „Gazprom“ ir jo partnerius šiame projektą techniškai jį užbaigus bei pareiškė: „Rusija turi galimybių padidinti dujų eksportą“.

„Dabar, žinoma, viskas priklauso nuo mūsų partnerių – vartotojų Europoje ir Vokietijos. Kai tik jie nuspręs dėl [vamzdyno] veikimo, į Europą iškart plūstels dideli papildomi rusiškų dujų kiekiai“, – kalbėjo Rusijos prezidentas.

„Tai neabejotinai iškart paveiks kainą rinkoje, neatidėliotinų sandorių rinkoje, ir visi tų šalių vartotojai iškart tai pajus“, – pridūrė V. Putinas.

55 mlrd. kubinių metrų metinio pralaidumo dviejų gijų „Nord Stream 2“, nutiestas šalia tokio pat pajėgumo dešimtmetį veikiančio pirmojo Rusijos eksporto dujotiekio per Baltijos jūrą iki Vokietijos, padvigubintų šio rusiškų dujų eksporto koridoriaus galimybes.

Visgi apytikriai 10 mlrd. eurų kainavusio projekto sulaukė aršios kritikos iš rytinių Europos Sąjungos narių, tokių kaip Lenkija, taip pat iš JAV. Anot kritikių, projektas padidins Europos priklausomybę nuo rusiškų dujų, o Ukraina jį pavadino „geopolitiniu ginklu“.

„Nord Stream 2“ sertifikuojančios ir šį procesą lapkričio viduryje sustabdžiusios Vokietijos federalinės tinklų agentūros (Bundesnetzagentur) vadovas Jochenas Homannas (Jochenas Homanas) šio mėnesio viduryje pareiškė, kad  sertifikavimo galutinio patvirtinimo 2022-ųjų pirmąjį pusmetį tikėtis neverta – procesas gali užtrukti ilgiau. Jis pakartojo, kad vamzdyno atkarpos Vokietijos ekonominėje zonoje veikimas galimas tik vadovaujantis Vokietijos įstatymais, jis turi atitikti atitinkamas ES teisės normas, todėl iš jo operatorės laukiama sprendimų bei reikiamų dokumentų, kad „Nord Stream 2“ būtų galima sertifikuoti.

Dujotiekio operatorės, Šveicarijoje registruotos bendrovės „Nord Stream 2 AG“ vienintelis akcininkas yra „Gazprom“, o jo partnerės šiame projekte – Vokietijos „Wintershall“ bei „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“, Jungtinės Karalystės ir Nyderlandų „Dutch Shell“ – jame dalyvauja kaip finansavimo dalininkės bei būsimos naudos gavėjos.