Tokijo ir Maskvos ryšius temdo ginčas, besitęsiantis nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos, kai Sovietų Sąjungos pajėgos užėmė keturias pietines Kurilų salas Ramiajame vandenyne, kurios Japonijoje vadinamos Šiaurės Teritorijomis.

Dėl išliekančios įtampos abi šalys dar nėra pasirašiusios oficialios taikos sutarties, taip pat stringa dvišalė prekyba ir investicijos.

Sh.Abe ketvirtadienį sakė, jog esama didelio potencialo pagerinti ekonominius santykius, jeigu Japonija ir Rusija sugebėtų išspręsti savo istorinius nesutarimus.

Premjeras pridūrė, kad opias pasaulio problemas, tokias kaip konfliktai Sirijoje ir Ukrainoje arba priešprieša su Šiaurės Korėja, būtų dar sunkiau spręsti be konstruktyvaus Rusijos dalyvavimo.

„Nors praėjo jau daugiau negu 70 metų po Antrojo pasaulinio karo pabaigos, Japonija ir Rusija nėra sudariusios taikos sutarties, o tai yra labai nenormalu“, – Sh.Abe sakė žurnalistams Londone per savo kelionę po Europos sostines.

„Tai sudėtingas, daugialypis klausimas, kuris gali būti sprendžiamas tik abiem šalims priimtinu būdu, dar labiau gilinant abiejų šalių partnerystę“, – V.Putino vyriausiasis užsienio politikos patarėjas Jurijus Ušakovas aiškino prieš Japonijos lyderio vizitą.

Savo ruožtu Japonijos užsienio reikalų ministras Fumio Kishida (Fumijas Kišida) balandį sakė, kad Tokijas ir Maskva susitarė po abiejų lyderių susitikimo „kiek įmanoma anksčiau“ pradėti derybas dėl taikos sutarties pasirašymo.

Balandį kalbėdamasis telefonu V.Putinas sakė manantis, kad „kompromisas (dėl teritorinio ginčo) kažkuriuo metu gali būti rastas – ir jis bus rastas“.

Prezidentas taip pat sakė, kad sveikina būsimą Sh.Abe vizitą, nors jis vyks išliekant Japonijos „partnerių spaudimui, ypač Jungtinių Valstijų“.

Sh.Abe vėliau šį mėnesį pirmininkaus Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimui, iš kurio Rusija buvo pašalinta po 2014-ųjų kovą įvykdytos Krymo aneksijos.