Suomijos sostinė jau seniai laikoma vienu iš žaliausių Europos miestų, o dabar Helsinkis nori žengti dar toliau ir iki 2050 metų sudaryti sąlygas, kad mieste nebereikėtų važinėti lengvaisiais automobiliais.

Helsinkio gyventojai labai didžiuojasi prie jūros esančius savo gana nedideliu miestu, turinčius tik per 600 tūkst. gyventojų. Tačiau prognozuojama, kad per ateinančius kelerius metus sostinės gyventojų smarkiai padaugės, todėl norima iš anksto pasiruošti užtikrinti tinkamą žmonių gyvenimo kokybę.

Parkai ir švarus oras kelia pasididžiavimą Helsinkyje, kuriame žaliosios erdvės jau dabar sudaro 47 proc. teritorijos, o miesto planuotojai tikisi, kad ateityje gatvėse liks mažiau automobilių, oras taps dar švaresnis, o į atmosferą bus išmetama mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų.

Naudotis automobiliais nebus uždrausta, bet miestas skatins žmones vengti tai daryti, užtikrindamas geresnį viešąjį susisiekimą, žaliuojančius rajonus, kuriuose daugumą objektų būtų patogu pasiekti pėsčiomis, taip pat pabrangindamas automobilių statymą aikštelėse.

Miesto gyventojai galės atsisakyti savo „ratų“, nes parduotuvės, mokyklos ir paslaugų objektai bus sutelkti arti vienas kito, netoli gyvenamųjų kvartalų, iki kurių bus lengva nueiti.

Tie, kuriems reikia nuvykti į toliau esančius rajonus, galės patogiai nuvažiuoti metropoliteno ir antžeminio geležinkelio traukiniais bei tramvajais.

Helsinkio strateginio urbanistinio planavimo skyriaus vadovas Rikhardas Manninenas (Richardas Maninenas) ir jo komanda siūlo „bulvarizacijos“ koncepciją – judraus eismo gatves miesto centre pertvarkyti į žaliuojančias alėjas ir gyvenamuosius kvartalus.

„Išsaugosime žaliąsias erdves, sutelkdami daugumą naujų statybų projektų į teritorijas, per kurias dabar eina eismo magistralės“, – R.Manninenas sakė naujienų agentūrai AFP. Pasak jo, jeigu lengvųjų automobilių smarkiai sumažėtų, o juos pakeistų viešasis transportas, miesto oro kokybė labai pagerėtų.

Naujasis planas taip pat turėtų padėti miestui susitvarkyti su planuojamu gyventojų skaičiaus padidėjimu 40 proc. – numatoma, kad iki 2050 metų Helsinkyje gyvens ketvirčiu milijono daugiau žmonių negu dabar.

Helsinkis siekia iki 2050 metų tapti miestu, kurio „anglies pėdsakas“ taptų neutralus – tai reiškia, kad jame neturėtų būti išmetama daugiau anglies dvideginio ir kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų negu jų gali sugerti aplinkiniai miškai.

Svarbi šio sprendinio dalis – pertvarkyti mieste automobilių eismą, kuris Helsinkyje lemia apie 20 proc. anglies dvideginio išmetalų.

Miestas prognozuoja, kad neįgyvendinus šio plano automobilių išmetamo anglies dvideginio kiekis iki 2050 metų padidėtų iki 30 procentų.