Panamos teisinių paslaugų įmonės „Mossack Fonseca“ dokumentai, kuriuos gavo Tarptautinis žurnalistų tyrėjų konsorciumas (ICIJ), parodė, kiek daug islandų yra paslėpę savo turtą vadinamuosiuose mokesčių rojuose.

Tas skaičius yra pritrenkiantis: dokumentuose minima maždaug 600 islandų, tuo tarpu šalyje gyvena vos 320 tūkst. žmonių. Pasak Johanneso Kristjanssono (Johaneso Kristjansono), nepriklausomo Islandijos žurnalisto, kuris šiame tyrime bendradarbiavo su ICIJ, vertinant, kiek tokių žmonių tenka vienam gyventojui, skaičius yra didžiausias pasaulyje.

Žmonės Reikjaviko gatvėse neslepia pasibjaurėjimo.

„Tai maža klika, net ir po 2008 metų krizės jie neapsiramino. Tai tik parodo, kad pinigai, uždirbti augimo metais, neišnyko į niekur“, – agentūrai AFP pareiškė 50 metų gyventoja Kolbrun Elfa Sigurdardottir (Kolbrun Elfa Sigurdardoutir).

„Kas tie žmonės, kurie pasipelnė iš šios sistemos? Mes visi norime žinoti“, – sako 32 metų Allis Thoras Olafssonas (Alis Toras Olafsonas).

Ofšorinės įmonės yra Islandijos finansų sektoriuje šio tūkstantmečio pradžioje vyravusios euforijos, kai šalies bankai ne pagal savo išgales skolino ambicingoms investicijoms užsienyje, kol 2008 metais trys didžiausi iš jų galiausiai žlugo, palikimo dalis.

Kaip teigia Sigrun Davidsdottir (Sigrun Davidsdoutir), valstybinės televizijos RUV žurnalistė, tyrimą dėl ofšorinių sąskaitų vykdanti nuo 2008 metų krizės, finansų patarėjai Islandijoje visiems be išimties aiškino, kad pinigus geriausia laikyti ofšorinėse sąskaitose.

„Svaiginančiais metais iki 2008-ųjų vienas šaltinis man pasakė, kad esi niekas, nebent turi ofšorinę įmonę“, – parašė ji savo tinklaraštyje.

Tortolos nešlovė

Kol kas daugiausiai žinoma apie atsistatydinti priversto premjero Sigmunduro Davido Gunnlaugssono (Sigmunduro Davido Gunloigsono) atvejį.

2007 metais jo tuomet tik būsima žmona Anna Sigurlaug Palsdottir (Ana Sigurlaug Palsdoutir) per „Credit Suisse“ banką į ofšorinę sąskaitą Britų Mergelių salose pervedė iš tėvo, turtingo verslininko, paveldėtą sumą.

S. D. Gunnlaugssonas valdė 50 proc. ofšorinės įmonės pavadinimu „Wintris“ akcijų, tačiau jis „pamiršo“ apie tai pranešti, kai 2009 metų balandį buvo išrinktas į parlamentą.

Kilus protestams, kiek anksčiau šį mėnesį jis atsistatydino.

Ofšorinės sąskaitos Islandijoje yra tiek gerai žinomos, kad šalies žiniasklaidoje net yra plačiai vartojamas posakis „Tortolos įmonė“, turint omenyje gausiausiai gyvenamą salą Britų Mergelių salose. Tačiau iki šiol nebuvo net įsivaizduojama, kokiu mastu tomis sąskaitomis iš tikrųjų yra naudojamasi ir kam jos priklauso.

Žinoma, S. D. Gunnlaugssonas nebuvo vienintelis vyriausybės pareigūnas, kuriam priklausė ofšorinė įmonė.

Pavyzdžiui, finansų ministras Bjarnis Benediktssonas (Bjarnis Benediktsonas) turi įmonę Seišeliuose, o vidaus reikalų ministrei Olof Nordal (Oliof Nordal) priklauso įmonė Panamoje.

Nepaisant skandalo, abu iki šiol sugebėjo išsaugoti savo postus.

Jau paaiškėjo, kad „Panamos popierių“ ofšorinių sąskaitų turėtojų sąraše taip pat yra buvęs centrinio banko vadovas ir buvęs pramonės ministras Finnuras Ingolfssonas (Finuras Ingolfsonas), farmacijos grupės „Alvogen“ vadovas Robertas Wessmanas (Robertas Vesmanas) ir dienraščio DV žurnalistas Eggertas Skulasonas (Egertas Skulasonas).

F. Ingolfssonas ir E. Skulasonas tvirtina, jog apie sąskaitas nieko nežino, nes jų finansinius reikalus tvarko Islandijos banko „Landsbanki“ Liuksemburgo padalinys.

Šis padalinys jau yra užsitraukęs nešlovę, nes jį sukčiavimu yra apkaltinę daugiau kaip 100 turtingų klientų, įskaitant prancūzų dainininką Enrico‘ą Maciasą (Enriką Masiasą).

Visi islandai, kurie, kaip nustatyta, turi ofšorinių sąskaitų, neigia bandantys vengti mokesčių ir tvirtina, jog tinkamai moka savo mokesčius Islandijoje.

„Aišku, kad tai teisėta“, – interviu dienraščiui „Morgunbladid“ pareiškė naujasis šalies premjeras Sigurduras Ingis Johannssonas (Sigurduras Ingis Jouhansonas).

Visgi jis pasiūlė apsvarstyti galimybę uždrausti islandams laikyti savo pinigus mokesčių rojuose.

Tuo tarpu šalies mokesčių inspekcija pripažino negalinti garantuoti, kad visos pajamos buvo deklaruotos Islandijoje.

„Norint gauti duomenis [iš mokesčių rojų], gali būti problemų, o kai kuriais atvejais tai gali net būti neįmanoma“, – pripažino inspekcijos vadovė Bryndis Kristjansdottir (Brindis Kristjansdoutir).