Islandijos Piratų partija, įsteigta 2012 metais kaip nežymi protestų grupė, dabar netikėtai atsidūrė pozicijoje, kai galėtų iškilti į valdžią – šalyje, kuriai įgriso politinis ir finansinis ,,isteblišmentas".

Pastarojo meto apklausos rodė, kad ši partija turi 43 proc. rinkėjų paramą, daugeliui islandų piktinantis tuo, kad šimtai turtingų ir įtakingų jų tėvynainių yra minimi nutekintuose vadinamuosiuose Panamos popieriuose, kurie atskleidžia slaptus ofšorinius sandorius visame pasaulyje.

Piratų partija – liberalus judėjimas už didesnį skaidrumą politikoje ir interneto laisvę bei autorystės teisių reformą – yra įkurta pagal tokio paties pavadinimo 2006-aisiais įkurtos švedų partijos pavyzdį.

„Negalime prognozuoti, ar (rinkėjų parama) liks tokia, ... bet galime matyti, kad žmonėms patinka mūsų stilius, mūsų požiūris“, – AFP sakė Asta Gudrun Helgadottir (Asta Gudrun Helgadoutir), viena iš trijų Piratų partijos narių, turinčių vietas parlamente.

Viskas šiai mažai partijai, kuri daugeliu atžvilgių vis dar yra kuriama, klostėsi labai greitai.

Jos nacionalinė būstinė Reikjaviko Senojo uosto rajone yra dviejų kabinetų biuras, panašesnis į butą mažytei protestų partijai, nešančiai gaivaus oro gūsį Islandijos politikai, o ne į valdžios vairą perimti pasirengusios partijos buveinę.

48 metų poetė ir „WikiLeaks“ aktyvistė Birgitta Jonsdottir (Birgita Jonsdoutir) šią partiją įsteigė 2012 metais, kai buvo išformuotas Piliečių judėjimas – kita maža, tiesioginę demokratiją palaikiusi partija, su kuria ji 2009-aisiais buvo išrinkta į parlamentą.

„Ji ieškojo savęs. Ji yra maištininkė ir turėjo tą idėją dėl Piratų partijos, kuri iškart prigijo“, – prisiminė Reikjaviko universiteto politikos mokslų profesorė Stefania Oskarsdottir (Stefanija Oskarsdoutir).

Per 2013 metų parlamento rinkimus naujai įsteigta partija sugebėjo prasibrauti į parlamentą – vos įveikusi 5 proc. balsų „slenkstį“. Ji gavo 5,1 proc. balsų ir tris vietas parlamente.

Nuo to laiko ji vis stebina politikos stebėtojus ir gauna daug didesnę rinkėjų paramą nei virtinė kitų protestų partijų, įsteigtų po 2008 metų finansų krizės, dėl kurios Islandija įklimpo į didelę recesiją, ir tūkstančiai žmonių liko smarkiai įsiskolinę.

Vis dėlto Piratų partijos nariai, nepaisydami savo populiarumo, bando nelipti per jų galvas.

Pagrindinis „piratų“ tikslas yra atmesti Islandijos senąją politinę gvardiją ir padaryti galą kairiųjų ir dešiniųjų bloko politikai.

Dalyvauja kiekvienas

„Kitose partijose, kai būdamas jaunas susidomi politika, viskas paprasta: sėdi ir klausaisi partijos lyderių kalbų, paskui ploji. Pas mus yra ne taip. Dalyvauja kiekvienas, kiekvienas rašo pasiūlymus, paskui vyksta debatai“, – sakė 21-erių Karlas Hedinnas (Karlas Heidinas), lakstantis riedlente po Reikjaviko centrą.

Partijoje palaikoma horizontali struktūra, beveik be jokios hierarchijos, yra tik vykdomasis komitetas, kurį sudaro septyni nariai, septyni pavaduotojai ir pirmininkas, keičiamas rotacine tvarka.

„Tokia silpna struktūra yra Piratų (partijos) stiprybė, bet tuo pačiu ir silpnumas. Reikia rasti kompetentingų žmonių, kad sistema veiktų, priešingu atveju viskas komplikuojasi. Politikoje reikia puikaus organizuotumo, kad rinkimų dieną jūsų rinkėjai tikrai įmestų savo balsalapius“, – sakė S.Oskarsdottir.

„Kol kas Piratų partija yra puiki vieta, kur galite pareikšti savo kaip rinkėjo tikslą, pranešti žinią. Tačiau daugybė rinkėjų per kampaniją reikalaus kai ko daugiau“, turint omenyje, kad parlamento rinkimai turėtų vykti rudenį, pažymėjo ji.

Rinkėjai matyt pageidautų žinoti, kokios koalicijos galima tikėtis šalyje, kur nė viena partija nėra pelniusi absoliučios daugumos parlamente nuo pat Islandijos nepriklausomybės nuo Danijos paskelbimo 1944 metais.

Oficialiai jokia partija nemato galimybės valdyti kartu su Piratų partija, kurioje sau vietos rado liberalių pažiūrų žmonės, kraštutiniai kairieji, centro ir kairiojo sparno liberalai, taip pat kiberaktyvistai.

„Mes tikriausiai dirbsime kartu su kairiaisiais. Su dešiniaisiais – pasitikėjimas dabar yra žlugęs“, – sakė įstatymų leidėja A.G.Helgadottir.

Praėjusią savaitę Islandijos ministras pirmininkas Sigmunduras Davidas Gunnlaugssonas (Sigmunduras Davidas Gunloigsonas) atsistatydino, paskelbus nutekintus „Panamos popierius“ apie ofšorines sąskaitas; ir premjeru tapo jo partijos kolega Sigurduras Ingis Johannssonas (Sigurduras Ingis Jouhansonas).

Tūkstančiai įpykusių Islandijos piliečių vis tiek reikalavo, kad atsistatydintų visa centro dešiniųjų vyriausybė ir kuo greičiau būtų surengti nauji parlamento rinkimai.