Įtempta kova

Nuo Serbijos 2008 m. vienašališkai atsiskyręs Kosovas iki šiol negali išbristi iš korupcijos liūno. Negana to, yra draskomas vidinių prieštaravimų.

Tai buvo jau treti parlamento rinkimai nuo tada, kai Priština paskelbė apie savarankiškumą nuo Belgrado.

Kampanijos metu ne tik skambėjo kaltinimai karo nusikaltimais, bet ir žmonės reiškė nepasitenkinimą sudėtinga ekonomine padėtimi bei korupcija. Pagrindinė opozicinė jėga – nacionalistinė kairiojo sparno partija "Apsisprendimas" ("Vetevendosje") – būtent ir žadėjo pažaboti korumpuotus valdininkus.

Regis, rinkėjai į šį pažadą atsižvelgė. Nors vietos žiniasklaidos praminta karo sparno koalicija, vadovaujama PDK, surinko didžiąją dalį balsų (35,75 proc.), "Apsisprendimas" šį kartą gavo dvigubai daugiau balsų, palyginti su ankstesniais rinkimais – už šią politinę jėgą balsavo 24,08 proc. rinkėjų.

Premjeras – partizanas?

Tiek PDK ir AAK, tiek ir "Apsisprendimo" šalininkai po rinkimų išėjo į sostinės Prištinos gatves švęsti.

"Karo sparno koalicijos" kandidatas į premjerus Ramushas Haradinajus iš AAK, kuri yra sudariusi koaliciją su PDK, šalininkams žadėjo, kad suformuos stabilią vyriausybę.

Neatrodo, kad R.Haradinajus su savo politiniais sąjungininkais 120 vietų Kosovo parlamente turės 51 vietą. O būtent tiek reikia, kad jis galėtų valdyti koalicijoje su dešimčia deputatų, atstovaujančių Kosovo ne serbų tautybės mažumoms: turkams ir romams.

Be to, nors dauguma iš 1,8 mln. Kosovo gyventojų yra etniniai albanai, Kosovo serbų mažumai taip pat savaime atitenka dešimt mandatų. Neaišku, kurią pusę jie pasirinks remti.

"Apsisprendimo" lyderis buvęs studentas Albinas Kurti, kreipdamasis į šalininkus, džiaugėsi rinkimų rezultatais ir sakė, kad tai yra "didžiulė pergalė". Pasak jo, "Apsisprendimo" partijos, kuri dirbdama opozicijoje nevengė griebtis net ir radikalių metodų, tokių, kaip ašarinių dujų panaudojimas parlamento posėdžių salėje, ateityje laukia daugiau pergalių.

A.Kurti ir kiti "Apsisprendimo" nariai parlamente ne kartą paskleidė ašarines dujas, kad sutrukdytų priimti įstatymą dėl Kosovo sienos su Juodkalnija demarkacijos.

ES šį susitarimą iškėlė kaip Kosovo vizų režimo liberalizavimo sąlygą, bet sutarties oponentai sako, kad juo iš Kosovo atimama žemė.

Karo nusikaltimai

Rinkimus įdėmiai stebėjo naujas specialusis tribunolas, įsteigtas nagrinėti karo nusikaltimus, kuriais įtariami regiono nepriklausomybę palaikiusios ir paskutiniais praėjusio šimtmečio metais su Serbijos pajėgomis kovojusios Kosovo išvadavimo armijos (KIA) nariai.

Kaltinamųjų sąrašuose, kurie gali būti paskelbti šiemet, yra prezidentas H.Thaci ir kadenciją baigiantis parlamento pirmininkas Kadri Veseli iš PDK.

Be to, Kosovo gyventojai susiduria su skurdu ir itin aukštu nedarbo lygiu.

Skaičiuojama, kad daugiau nei 30 proc. regiono gyventojų neturi darbo, o 40 proc. gyvena žemiau skurdo ribos. Be to, vyriausybę purto korupcijos skandalai.

1,8 mln. Kosovo gyventojų yra jaunesni nei 25 metų. Beveik pusė jų – bedarbiai, ir situacija tik blogėja. Nemažai jaunuolių išvyksta iš tėvynės ieškoti darbo svetur. Šios pietinės Serbijos provincijos infrastruktūra niekada nebuvo plėtojama taip sparčiai kaip kitose buvusios Jugoslavijos dalyse.

Santykiai su Serbija

Serbijos pareigūnai "Rembo" pramintą kandidatą į Kosovo premjerus R.Haradinajų nori teisti už karo nusikaltimus, o šis savo ruožtu kritiškai vertina pradėtą dialogą su Serbija ir ją tebelaiko prieše.

R.Haradinajus ypač kritikavo Belgrado ir Prištinos derybas, kurioms tarpininkavo Briuselis ir kuriomis siekiama "normalizuoti" santykius.

Pasak jo, į priekį turėtų būti einama, tik jei Serbija pripažins Kosovą, o tai mažai tikėtina.

Vakarų šalys remia Kosovo nepriklausomybę nuo Serbijos. Tiesa, ne visos. Iš ES šalių Kosovo nėra pripažinusios Ispanija, Graikija, Slovakija, Rumunija ir Kipras. O iš 29 NATO valstybių Kosovą pripažįsta 25.

Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryboje Kosovo nepriklausomybės nepripažįsta dvi nuolatinės narės Rusija ir Kinija. Apie 56 proc. JT narių Kosovą laiko nepriklausoma nuo Serbijos valstybe, kitos – ne.

Faktai apie Kosovą

• 2008 m. vasario 17 d. Kosovas paskelbė apie savo nepriklausomybę nuo Serbijos. 1998–1999 m. konfliktas tarp Serbijos ir Kosovo separatistų baigėsi NATO bombardavimo kampanija prieš tuomečio Serbijos lyderio Slobodano Miloševičiaus pajėgas.

• Didžiąją dalį Kosovo gyventojų sudaro albanai, bet šiaurinėje Kosovo dalyje gyvena apie 120 tūkst. serbų.

• Serbija Kosovo regioną tebelaiko savo pietine provincija, tačiau 2011 m. kovą pradėtos ES vadovaujamos derybos neseniai nulėmė santykių atšilimą. Belgradui tradiciškai keliama sąlyga, jog jei nori patekti į ES, privalo pripažinti Kosovą.

• Lietuva Kosovą pripažino 2008 m. gegužę. Diplomatiniai santykiai užmegzti tų pačių metų liepą.

Konflikto Kosove priežastys

• Yrant Jugoslavijai Kosove dominuojantys albanai ėmė reikalauti savarankiškumo. Serbijos valdžia su reikalavimais nesutiko.

• 1996 m. Kosovo radikalai įkūrė KIA. Armija ėmėsi karo veiksmų prieš Serbijos pajėgas.

• 1998 m. tarp Serbijos policijos ir kariuomenės dalinių bei KIA įsiplieskė rimtas konfliktas. NATO tarpininkavo sudarant taikos susitarimą, tačiau jis buvo sulaužytas ir abi pusės atnaujino kovas.

• Serbijos valdžia 1999 m. kovo 23 d. atsisakė į šalį įsileisti tarptautinius taikdarius. Tai tapo pretekstu įsikišti Aljansui.

• 1999 m. kovo 24 d. NATO ėmėsi karinės kampanijos Kosove ir visoje Jugoslavijos teritorijoje. Kampanija truko 78 dienas. Atakuoti daugiausia kariniai, bet ir civiliniai objektai.