Italijos Senatas antradienį nubalsavo už tai, kad būtų panaikinta dauguma parlamento aukštųjų rūmų galių, o šiuo revoliuciniu žingsniu, kuris yra istorinė premjero Matteo Renzi (Matėjo Rencio) pergalė, siekiama užbaigti dešimtmečius trunkantį politinį nestabilumą.

„Ilga nenuoseklios politikos istorija baigta. Reformos vykdomos, Italija keičiasi. Pirmyn!“ - parašė vyriausybės vadovas feisbuke po to, kai senatoriai uždegė žalią šviesą didžiausio masto konstitucijos pakeitimams.

Per balsavimą 179 senatoriai balsavo „už“, o 16-a pasisakė prieš reformą, per kurią jų skaičius nuo 315 bus sumažintas iki 100, o tai iš esmės reiškia, kad jie neteks galios atstatydinti vyriausybę - šis saugiklis buvo įdiegtas po Antrojo pasaulinio karo, siekiant užkirsti kelią fašizmo sugrįžimui.

„Ačiū visiems, kurie toliau siekia svajonės matyti paprastesnę ir stipresnę Italiją“, - parašė M.Renzi socialiniame tinkle „Twitter“.

Jaunatviškas Italijos premjeras nusprendė supaprastinti šalies valdymą sumažinus aukštųjų parlamento rūmų, kurie dabar gali vilkinti ar blokuoti teisės aktų priėmimą, galias, paversdamas šį tikslą vienu svarbiausių savo darbotvarkės punktų.

Šiai reformai dar turės pritarti žemieji rūmai, po to ji dar kartą bus grąžinta į Senatą, o 2016 metų viduryje dėl jos numatyta surengti visuotinį referendumą. Prognozuojama, kad reforma nesunkiai įveiks visas likusias kliūtis.

„Tai didi Matteo Renzi pergalė... kuri parodys Italijai ir Europai, kad jis gali reformuoti nereformuojamą šalį“, - naujienų agentūrai AFP sakė politikos mokslų profesorius Roberto D'Alimonte (Robertas D'Alimontė) iš Guido Carli (Gvido Karlio) Laisvojo tarptautinio socialinių mokslų universiteto (LUISS) Romoje.

„Ši reforma supaprastins vyriausybių formavimo procesą, įstatymų priėmimą, susilpnins lobistų įtaką ir pavers parlamentą labiau atskaitingu“, - sakė jis „superantradienį“ - taip šią dieną praminė italų spauda.

Pagal dabar galiojančią sistemą, dvi valstybės valdžios šakos turi vienodą politinį svorį. Transformavus Senatą į mažus regionams atstovaujančių įstatymų leidėjų rūmus, bus greičiau priimami teisės aktai, nes nebereikės jų projektų siuntinėti pirmyn ir atgal iš vienų parlamento rūmų į kitus.

Tai taip pat turėtų padaryti galą dažnai nestabilių vyriausybių kaitai Italijoje, kur nuo 1946 metų dirbo 63 skirtingos administracijos.

Tai bus permaina, kokios iki M. Renzi nesugebėjo įgyvendinusi jokia kita vyriausybė“, - sakė Guido Carli Laisvojo tarptautinio socialinių mokslų universiteto Valstybės valdymo mokyklos direktorius Sergio Fabbrini (Serdžas Fabrinis), pažymėjęs, kad pirmoji komisija dėl dvejų rūmų parlamentinės sistemos reformos buvo sudaryta dar 1983-iaisiais.

Italija ir Rumunija šiuo metu yra vienintelės Europos valstybės, kuriose vyriausybei per balsavimą būtina užsitikrinti abejų parlamento rūmų pasitikėjimą.

Tušti nuogąstavimai 

Antradienio pergalė yra didžiulis paskatinimas M.Renzi, nekantraujančiam vėl sutelkti dėmesį į Italijos ekonomiką po vidinių rietenų jo partijoje laikotarpio bei skandalo, privertusio atsistatydinti Romos merą Ignazio Marino (Ignacijų Mariną), kuris yra premjero Demokratų partijos narys.

Šių metų pradžioje iš trejus metus trukusios recesijos išbridusi šalies ekonomika išgyvena atsigavimo laikotarpį, o bedarbystė rugpjūtį sumažėjo iki 11,9 proc. - tai yra žemiausias nedarbo lygis per dvejus metus.

Ambicingasis 40-metis M.Renzi sako, kad viso to priežastis - jo reformos, ypač skirtos pertvarkyti darbo rinką, kurias teigiamai sutiko verslo pasaulis, tačiau griežtai pasmerkė anksčiau didžiulę įtaką turėjusios Italijos profsąjungos.

Kitas M.Renzi tikslas yra pertvarkyti lėtą šalies teismų sistemą ir mokyklas.

Premjero kritikai, daugiausia iš populistinio „ Penkių žvaigždučių judėjimo“ (M5S) ir dešiniojo sparno, skundėsi, kad po Senato reformos ambicijų nestokojantis premjeras įgis autoritarinę valdžią.

Buvęs vyriausybės vadovas Silvio Berlusconi (Silvijus Berluskonis) praėjusį savaitgalį sakė, kad tai bus „pavojinga sistema su vienu žmogumi valdžioje“.

Tačiau politikos mokslų profesorius R.D'Alimonte tokius nuogąstavimus atmetė, pavadinęs juos tuščiais.

R.D'Alimonte nuomonei pritarė ir politologas Franco Pavoncello (Frankas Pavončelas), kuris sakė: „Dabartinė sistema tapo absoliučiai nevaldoma“.

„Šios reformos norėjo visi, tačiau kai kas mėgino ją blokuoti paprasčiausiai norėdami sukurti problemų Renzi“, - sakė jis.