Tyliai stovėdami drauge, Italijos premjeras Matteo Renzi (Matėjas Rencis), Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Francois Hollandas (Fransua Holandas) Ventotenės salos kapinėse ant Altiero Spinelli (Altjero Spinelio) paprasto balto marmuro antkapio padėjo tris mėlynų ir geltonų – ES vėliavos spalvų – gėlių puokštes.

Netoli Neapolio esančioje Ventotenės saloje, kurią M.Renzi pavadino Europos lopšiu, kalintas antifašistas A.Spinelli 1941 metais kartu su kitais intelektualais pradėjo rašyti „Ventotenės manifestą“, raginantį įkurti Europos valstybių federaciją, galinčią tapti atsvara nacionalizmui, atvedusiam žemyną į karą.

Šis dokumentas laikomas įkvėpusiu Europos federalizmo idėją.

Italijos premjeras M.Renzi pakvietė Vokietijos ir Prancūzijos lyderius į Ventotenę, kad primintų Europai jos pamatinius idealus, jai žengiant į priekį po Britanijos sprendimo išstoti. Po šio apsilankymo per savo minisusitikimą trys lyderiai turėtų aptarti ES žengimui į priekį svarbius klausimus: ekonomikos augimo skatinimą, saugumo stiprinimą, naujų galimybių kūrimą Europos jaunimui.

Pats viršūnių susitikimas rengiamas kitoje simboliškai svarbioje vietoje: netoliese esančiame italų lėktuvnešyje „Garibaldi“, kuris koordinuoja ES vykdomą migrantų gelbėjimo operaciją.

„Du simboliai viename: idealistinės vertybės ir konkretus įsipareigojimas“, – pirmadienį savo savaitiniame informaciniame biuletenyje apie Ventotenę ir „Garibaldi“ rašė M.Renzi.

„Mes norime, kad Europa po „Brexit“ – Europa, kuriai į širdį smogė terorizmas, – atgaivintų galingus vienybės ir taikos, laisvės ir svajonių, dialogo ir identiteto idealus“, – rašė jis.

Italijai būtų labai naudinga, kad Bendrija vėl pajudėtų į priekį, nes šalis patiria didelių rūpesčių dėl sustingusio bendrojo vidaus produkto augimo, migrantų krizės ir politinio netikrumo, susijusio su rudenį vyksiančiu konstituciniu referendumu, mat M.Renzi su juo susiejo savo vyriausybės išlikimą.

Italija, kuri palaiko glaudesnę integraciją, ypač saugumo srityje, tikisi, kad ši politika padėtų išspręsti migrantų krizę ir suteiktų lankstumo Briuseliui, mėginančiam suvaldyti rekordinę Italijos skolų naštą.

„Atrodo keista – ir daugeliu atžvilgių tikrai yra keista – kad šioje mažytėje saloje gimė didžiausia XX šimtmečio politinė pergalė: 70 metų taikos tarp tautų, kurios nuolat ir cikliškai kariaudavo“, – sausio mėnesį apsilankęs Ventotenėje sakė M.Renzi.

Pirmadienio viršūnių „minisusitikimas“ turėtų tapti įžanga rugsėjį planuojamam surengti visų ES lyderių susitikimui Bratislavoje, per kurį turėtų būti nustatytas ES kursas po „Brexit“.

M.Renzi, A.Merkel ir F.Hollandas buvo susitikę Berlyne anksčiau, pirmosiomis dienomis po birželio 23-ąją Britanijoje įvykusio referendumo.

Savaitgalį duodama interviu dienraščiui „La Repubblica“ Renata Colorni (Renata Kolorni), kurios tėvas padėjo išplatinti „Vantontenės manifestą“ per Italijos pasipriešinimo judėjimą, sakė neturinti didelių vilčių, kad Europa galėtų kada nors įgyvendinti šio dokumento kūrėjų originalias idėjas.

„Atvirai kalbant, mūsų dienomis nematau aukščiausios klasės politikų – matau tik veikėjus, judančius per Europos sceną ir nerimaujančius, kad gali pralaimėti kitus nacionalinius rinkimus“, – R.Colorni, kurios motina ištekėjo už A.Spinelli, žodžius citavo laikraštis.

„Stinga valios rizikuoti viskuo dėl idealo“, – pridūrė ji.