Be to, pastebi A. Medalinskas, dalis M. Saakašvilio šalininkų mano, kad tik jis gali pakeisti situaciją, o kiti laiko jį naudingu instrumentu, leidžiančiu tarkuoti P. Porošenką: „M. Saakašvilio veiksmai iš tikrųjų gali atverti kelią į prezidento postą J. Tymošenko. Be to, reikia prisiminti nesenus M. Saakašvilio pasakymus, kad jis galėtų būti premjeru.“

– Gruodžio 17 d. Kijevo centre per policijos ir protestuotojų susirėmimus sužeista maždaug 60 pareigūnų. Susirėmimas įvyko buvusį Gruzijos prezidentą ir buvusį Odesos srities gubernatorių Michailą Saakašvilį remiantiems demonstrantams ketinant įsiveržti Spalio rūmus ir ten įrengti protestų koordinavimo būstinę. Protestuotojai ir M. Saakašvilis toliau reikalauja prezidento Petro Porošenkos atsistatydinimo. Demonstracijos tęsiasi jau kurį laiką, o vakarykštis susidūrimas su policija – vienas iš daugelio. Kiek nerimo dėl politinės padėties Ukrainoje kelia faktas, kad susirėmimai vis kartojasi?

– Protesto akcijos tęsiasi nuo spalio 17 d., bet tik keli pastarųjų savaičių įvykiai jas labai suaktyvino. Vienas dalykas – kai M. Saakašvilį buvo bandoma suimti ir suėmimas nepavyko. Kitas dalykas, kaip sako M. Saakašvilio šalininkai, – kad valdžia pabandė išvaikyti stovyklą, esančią prie Parlamento rūmų.

Šiaip į akis labai krinta tai, kad M. Saakašvilis itin stipriai kopijuoja Maidano įvykius, ir ne tik pagal datą. Pavyzdžiui, tada Viktoras Janukovyčius gana žiauriai išvaikė studentų protesto akciją, o M. Saakašvilis bando pateikti, kad dabar jo palapinių miestelio išvaikymas panašus.

Savo paties sulaikymą jis bando pateikti kaip Julijos Tymošenko pasodinimą už grotų, P. Porošenką tapatina su V. Janukovyčiumi ir reikalauja prezidento atstatydinimo. Žinoma, kartu jis įneša ir naujų dalykų. O bandymas įsiveržti į Spalio rūmus primena apie tai, kad juose prieš ketverius metus buvo Maidano štabas.

– Koks tikslas kopijuoti Maidaną?

– Maidanas buvo neeilinis įvykis, sulaukęs labai daug simpatijų Vakaruose. Jis buvo nukreiptas ne tik prieš netinkamą geopolitinę V. Janukovyčiaus politiką, kuri reiškė nutolimą nuo Vakarų ir suartėjimą su Rusija, bet ir prieš oligarchinę bei korupcinę politiką. M. Saakašvilis ir nori pasakyti tai, kad geopolitiniai pokyčiai įvyko, bet antikorupciniai juda labai lėtai.

Klausimas kitas – kodėl M. Saakašvilis savo akcijomis stengiasi parodyti, kad Ukraina, kaip valstybė, yra nevykusi. T. y. jie prasiveržia pro sieną sakydami, kad jokie pasieniečiai jų nesustabdys. Taip pat bando įsiveržti į kokius nors rūmus tarsi rodydami, kad gali įeiti, kur nori. Taip pat iš pradžių M. Saakašvilis neina į prokuratūrą, o nuėjęs išvadina prokurorą „kietais“ žodžiais ir neduoda jokių parodymų, demonstruodamas, kad valstybės institucijos nieko negali jam padaryti.

Ši politika labai žalinga Ukrainai. Jeigu ji plėsis, žalos gali būti dar daugiau.

– Kaip plačiau pakomentuotumėte konfliktą tarp M. Saakašvilio ir P. Porošenkos? Ar čia matoma kokia nors išeitis?

– Galimi du atsakymai. M. Saakašvilio šalininkai sako, kad P. Porošenka ir jo aplinka stipriai įklimpę į korupciją, ir iš dalies tuose teiginiuose tiesos tikrai yra. Taip pat jie teigia, kad M. Saakašviliui dirbti kaip Odesos gubernatoriui neleista, kad tai korupcija, kad tai eina iš prezidento sluoksnių ir pan. O P. Porošenkos šalininkai sako, kad M. Saakašvilis pasirodė visiškai nepajėgus dirbti praktinio darbo – jis gali būti tik geras tribūnas, kalbėtojas.

Manau, kad tiesa yra per vidurį. Bet klausimas tas, ką jaučia P. Porošenkos žmonės ir jis pats, juk P. Porošenka ištiesė ranką buvusiam Gruzijos prezidentui, kuris net nebeturėjo vietos politiniame gyvenime, o dabar šis kelia problemų.

M. Saakašvilio šalininkai (nevyriausybininkai, antikorupcininkai) sako du dalykus. Vieni tiki M. Saakašviliu ir sako, kad tik jis gali pakeisti situaciją. Kiti (čia galbūt ir J. Tymošenko pozicija) jį laiko naudingu instrumentu, leidžiančiu tarkuoti P. Porošenką, kad šis nebegalėtų kandidatuoti antrą kartą. O M. Saakašvilio veiksmai iš tikrųjų J. Tymošenko gali atverti kelią į prezidento postą. Be to, reikia prisiminti nesenus M. Saakašvilio pasakymus, kad jis galėtų būti premjeru.

– Kaip prognozuojate, ar neramumai tęsis? Ar demonstracijų vajus yra įsisukęs savaime, ar, jei lyderio staiga nebeliktų, ir žmonės išsisklaidytų?

– Labai keista, bet pati valdžia savotiškai padeda M. Saakašviliui. Juk tos akcijos jau buvo nurimusios, jie patys kalbėjo, kad nepasiekė jokio tikslo, viskas buvo išsisėmę. Bet bandymas suimti M. Saakašvilį, paleidimas, kaltinimai jam privedė prie to, kad M. Saakašvilis tapo didvyriu, o žmonės, kurie nepasitiki prezidentu ir jo aplinkos veiksmuose mato korupcinių elementų, nebetiki netgi informacija, kurią teikia generalinė prokuratūra.

Dabar akcijos gali įsisiūbuoti, nes Ukrainoje bus rinkimai. Ukrainoje jau dabar galima matyti kone rinkimų kampaniją: per televiziją rodomi įvairių partijų klipai, visur kabo dideli plakatai. Taigi, be jokios abejonės, šis procesas lydės rinkimų idėją, bus ir tokių žmonių, kurie manys, kad M. Saakašvilio pagalba galima pramušti tam tikras reformas.

Problema yra ta, kad ši priešprieša labai stipriai klibina Ukrainos valstybę, kuri turi milžinišką iššūkį Rytuose – hibridinį karą su Rusija.