Be kita ko, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketina dalyvauti Vilniuje liepos 11–12 dienomis vyksiančiame susitikime ir pasisakyti už tai, kad jo šalis turėtų prisijungti prie Aljanso, kai baigsis Rusijos sukeltas karas.
„Aukščiausiojo lygio susitikime dar labiau sustiprinsime Ukrainą ir išdėstysime jos ateities viziją. Tikiuosi, kad sąjungininkų lyderiai susitars dėl trijų elementų paketo, kuris priartins Ukrainą prie NATO“, – per spaudos konferenciją kalbėjo NATO generalinis sekretorius.
Pasak jo, pirmiausia ketinama sutarti dėl daugiametės pagalbos programos, kuria siekiama užtikrinti visišką Ukrainos ginkluotųjų pajėgų ir NATO sąveiką. Taip pat planuojama stiprinti politinius ryšius įsteigiant NATO ir Ukrainos tarybą.
Aukščiausiojo lygio susitikime dar labiau sustiprinsime Ukrainą ir išdėstysime jos ateities viziją.
„Ir trečia, tikiuosi, kad visi lyderiai dar kartą patvirtins, kad Ukraina taps NATO nare, ir vieningai spręs, kaip priartinti Ukrainą prie šio tikslo“, – sakė J. Stoltenbergas.
31 NATO narė vis dar derasi dėl galutinės komunikato formuluotės, kaip spręsti Ukrainos narystės klausimą.
Rytų Europos šalys remia Kyjivo raginimus, kad jam būtų nutiestas kelias į NATO.
Tačiau didžiosios valstybės – Jungtinės Valstijos ir Vokietija – nelinkusios žengti toliau nei 2008 metais duotas pažadas, kad Ukraina vieną dieną įstos į NATO, nenustatant aiškaus termino.
„Tiksli formuluotė bus paskelbta viešai, kai susitarsime“, – sakė J. Stoltenbergas.
NATO ir Ukrainos taryba
„Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis prisijungs prie mūsų ir dalyvaus steigiamajame naujos NATO ir Ukrainos tarybos posėdyje. Tai bus platforma, skirta konsultacijoms krizių atvejais ir sprendimų priėmimui, kurioje visi kaip lygūs spręsime bendrus saugumo klausimus“, – nurodė jis.
„500 dienų Maskva neša mirtį ir destrukciją į Europos širdį“, – sakė J. Stoltenbergas žurnalistams Briuselyje surengtoje spaudos konferencijoje prieš viršūnių susitikimą.
„Mūsų aukščiausiojo lygio susitikimas pasiųs aiškią žinią: NATO yra vieninga, o Rusijos agresija neapsimokės“, – teigė jis.
J. Stoltenbergas sakė, kad NATO narės taip pat įsipareigojo skirti 500 mln. eurų daugiametei programai, kuria siekiama priartinti Ukrainą prie Aljanso standartų.
Diplomatai teigia, kad siekdamos suteikti Kyjivui garantijų, kol jis dar nėra įstojęs į NATO, JAV, Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir Vokietija derasi su Ukraina dėl ilgalaikių ginklų tiekimo įsipareigojimų.
Tačiau tai toli gražu neatitiktų galutinio Kyjivo noro atsidurti po Aljanso kolektyvinės gynybos skėčiu.
J. Stoltenbergas sakė, kad bet kokios tokios garantijos papildytų ir paremtų pastangas, kurias NATO deda siekdama suartėti su Ukraina.
J. Stoltenbergas taip pat sakė, kad viršūnių susitikime „imsimės tolesnių svarbių veiksmų, kad sustiprintume savo atgrasymo priemones ir gynybą. Bus patvirtinti trys regioniniai gynybos planai, skirti kovoti su dviem pagrindinėmis grėsmėmis mūsų Aljansui: Rusija ir terorizmu“.
Be to, aukščiausiojo lygio susitikime sąjungininkės nustatys platesnio užmojo įsipareigojimą investuoti į gynybą ne mažiau kaip 2 proc. bendrojo vidaus produkto per metus.
NATO vadovas nurodė, kad į Vilnių atvyks ir Australijos, Naujosios Zelandijos, Japonijos bei Pietų Korėjos lyderiai, pabrėždamas, kad saugumas nėra vien regioninis klausimas, todėl aktyviau bendradarbiaujama tokiose srityse kaip kibernetinis saugumas, jūrų saugumas ir naujosios technologijos.
Galiausiai J. Stoltenbergas pažymėjo, kad tai bus pirmasis Suomijos, kaip NATO sąjungininkės, aukščiausiojo lygio susitikimas.
„Tikimės, kad Švedija irgi prisijungs kuo greičiau, – pridūrė jis. – Vakar surengiau konstruktyvų Turkijos, Švedijos ir Suomijos aukšto rango pareigūnų susitikimą. O kitą žingsnį žengsiu, kai pirmadienio popietę Vilniuje susitiksiu su [Turkijos] prezidentu [Recepu Tayyipu] Erdoganu (Redžepu Tajipu Erdohanu) ir [Švedijos] ministru pirmininku [Ulfu] Kristerssonu (Ulfu Kristersonu).“
