Kad prisijungtų prie Aljanso, Suomija ir Švedija turi gauti oficialų visų 30 NATO narių pritarimą. Šiuo metu Turkija ir Vengrija yra dvi vienintelės šalys, kurios dar to nepadarė.

Šie J. Stoltenbergo komentarai pasigirdo po to, kai Turkija pasiūlė, kad ji galėtų patvirtinti Suomijos prašymą prisijungti prie Aljanso, tačiau be Švedijos.

„Taigi pagrindinis klausimas yra ne tai, ar Suomijos ir Švedijos (stojimo protokolai) bus ratifikuoti kartu. Svarbiausia, kad jos abi būtų kuo greičiau ratifikuotos kaip visateisės narės“, – teigė J. Stoltenbergas prieš NATO sąjungininkų susitikimą.

„Esu įsitikinęs, kad jos abi taps visateisėmis narėmis, ir mes sunkiai dirbame, kad abiejų (stojimo protokolai) būtų kuo greičiau ratifikuoti“, – pridūrė jis.

Abi Skandinavijos šalys, reaguodamos į Rusijos invaziją į Ukrainą, gegužę nutraukė dešimtmečius trukusią savo karinio neprisijungimo politikos ir vienu metu pateikė prašymą įstoti į NATO.

Bet Turkija iki šiol nesutinka ratifikuoti abiejų šalių narystės paraiškas, pirmiausia dėl Švedijos atsisakymo išduoti dešimtis įtariamųjų, kuriuos Ankara sieja su uždraustais kurdų kovotojais ir nepavykusiu 2016-ųjų bandymu įvykdyti perversmą.

Turkija itin piktai reagavo į Švedijos policijos sprendimą leisti surengti protestą, kurio metu kraštutinių dešiniųjų ekstremistas sudegino Korano kopiją prie Turkijos ambasados Stokholme praėjusį mėnesį.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) pastaraisiais mėnesiais aiškiai atskyrė savo pozicijas dėl Švedijos ir Suomijos prašymų ratifikavimo ir yra sakęs, kad „mes galime duoti kitokį atsaką“ Helsinkiui.

Tuo tarpu Suomija nori, kad ji ir Švedija prie NATO prisijungtų kartu.

Vis dėlto šį mėnesį atliktos apklausos rezultatai rodo, kad dauguma suomių pažymėjo, jog nori prisijungti prie NATO, net jei Švedijos narystė bus atidėta.