Tokią rezoliuciją demokratai pasiūlė smarkiai padidėjus įtampai po D. Trumpo įsakymo nužudyti įtakingą iraniečių generolą ir Teherano atsakomųjų raketinių smūgių. Šie įvykiai pakurstė nuogąstavimus dėl galimo niokojamo karo tarp JAV ir Irano.

Didele dalimi tik simbolinis, bet politinį užtaisą turintis balsavimas vyko daugiausia pagal partines linijas. Rezoliucija buvo priimta 224 balsais; prieš ją balsavo 194 Atstovų Rūmų nariai.

Trys D. Trumpo Respublikonų partijos nariai prisidėjo prie demokratų ir balsavo už priemonę, kuria reikalaujama, kad prezidentas be Kongreso leidimo nesiimtų karinių veiksmų prieš Iraną.

Tarp šių trijų respublikonų buvo Mattas Gaetzas (Matas Geitsas), vienas ištikimiausių D. Trumpo šalininkų Kongrese. Jis kalbėdamas Atstovų Rūmams pažymėjo, kad šia priemone nekritikuojamas D. Trumpas, bet sakė, kad „įsitraukimas į dar vieną amžiną karą Artimuosiuose Rytuose būtų klaidingas sprendimas“.

„Jei mūsų ginkluotųjų pajėgų nariai turi drąsos vykti, kovoti ir žūti šiuose karuose, mes, kaip Kongresas, turime turėti drąsos balsuoti už juos arba prieš juos“, – sakė M. Gaetzas.

Įstatymų leidėjams pradėjus visą dieną trukusius debatus dėl prezidento įgaliojimų, D. Trumpas tvirtino, kad jam nereikia niekieno palaiminimo atakoms surengti, taip iš esmės atmesdamas esamus teisinius reikalavimus dėl konsultavimosi su Kongresu.

„Man (to) nereikia“, – atsakė D. Trumpas, paklaustas, ar sieks Kongreso pritarimo tolesniems kariniams veiksmams prieš Iraną.

Amerika ir pasaulis negali leisti sau karo.

„Ir neturėtų reikėti, nes kartais reikia priimti sprendimus žaibiškai“, – pridūrė jis.

D. Trumpas trečiadienį užsiminė, kad atsitraukia nuo karo su Iranu slenksčio po amerikiečių drono smūgio Bagdade, kai žuvo Irano elitinių Kudso (Jeruzalės) pajėgų vadas Qasemas Soleimani (Kasemas Soleimanis), ir Irano atsakomųjų raketinių smūgių bazėms Irake, kuriose yra amerikiečių karių.

Tačiau ketvirtadienį JAV prezidentas atmetė kritiką, kad nužudyti Q. Soleimani įsakė rizikuodamas visapusišku konfliktu ir be realaus pateisinimo.

Perrinkimo kampanijos mitinge Tolide Ohajuje D. Trumpas, nepateikdamas jokių įrodymų, tvirtino, kad Q. Soleimani „aktyviai planavo naujas atakas“, taip pat ir prieš JAV ambasadas, „o mes jį sustabdėme“.

Jis šaipėsi iš Kongreso demokratų ir pareiškė, kad jei būtų konsultavęsis su jais, jie būtų nutekinę šią slaptą operaciją „netikroms naujienoms“.

„Turėtumėt gauti Kongreso leidimą“, – pamėgdžiodamas Atstovų Rūmų pirmininkę, demokratę Nancy Pelosi (Nensi Pelouzi) sakė D. Trumpas.

„Negali leisti sau karo“

Tačiau demokratai ir kai kurie respublikonai labai skeptiškai vertino administracijos priežastis įsakymui nužudyti Q. Soleimani ir reikalauja, kad Kongresas patvirtintų savo galias kalbant apie vyriausiojo pajėgų vado sprendimus naudoti Amerikos karinę galią prieš kitą valstybę.

Priimtoje rezoliucijoje, remiantis 1973 metų Karo įgaliojimų aktu, draudžiančiu prezidentams įtraukti šalį į karą be Kongreso pritarimo, sakoma, kad „Kongresas nurodo prezidentui nutraukti Jungtinių Valstijų ginkluotųjų pajėgų naudojimą siekiant įsitraukti į karo veiksmus Irane ar prieš jį, arba prieš bet kokią jo vyriausybės ar kariuomenės dalį“.

Tačiau tekste numatomos ir svarbios išimtys, pagal kurias būtų galima naudoti jėgą ginantis arba siekiant užkirsti kelią atakai prieš JAV ir jų pajėgas.

Atstovų Rūmų pirmininkė N. Pelosi, su žurnalistais kalbėdamasi apie šią rezoliuciją, sakė, kad D. Trumpas „privalo deeskaluoti ir privalo užkirsti kelią tolesniam smurtui“.

„Amerika ir pasaulis negali leisti sau karo“, – sakė ji.

Minima Atstovų Rūmų priemonė buvo priimta kaip rezoliucija, neturinti įstatymo svorio. Tačiau kaip politinis instrumentas ji gali pasitarnauti priekaištu D. Trumpo užsienio politikai.

Atstovų Rūmų respublikonų mažumos lyderis Kevinas McCarthy (Kevinas Makartis) N. Pelosi pastangas sukritikavo kaip „parodomąjį balsavimą“, nes priemonė negali tapti įstatymu, todėl esą „niekada neapribos (D. Trumpo) konstitucinių įgaliojimų ginti Amerikos žmones“.

„Neamerikietiška“

Negalime leisti, kad mūsų šalis būtų melu įtraukta į dar vieną karą.

Pasak N. Pelosi, jos demokratai inicijavo balsavimą dėl rezoliucijos todėl, kad į jų susirūpinimą nebuvo reaguota per trečiadienį už uždarų durų įvykusį įstatymų leidėjų susitikimą su valstybės sekretoriumi Mike'u Pompeo (Maiku Pompėjumi) ir kitais aukščiausio rango pareigūnais.

Demokratai panašią karo įgaliojimų rezoliuciją pateikė ir Senate, kur jos laukia sunkus kelias, nes čia respublikonai turi daugumą – 53 iš 100 vietų.

Du Senato respublikonai, Mike'as Lee (Maikas Li) ir Randas Paulas (Randas Polas), paskelbė remiantys Senatui pateiktą versiją. Tai rodytų, kad balsavimo, galinčio įvykti jau kitą savaitę, rezultatas gali būti pasiektas minimalia persvara.

Šie du senatoriai po minėto slapto pasitarimo sakė, kad administracijos pareigūnai nepateikė priimtino loginio pagrindo Q. Soleimani nužudymui ar konkrečių įrodymų dėl realios grėsmės amerikiečiams, be to, žengė „įžeidžiamą“ žingsnį siekdami, kad nebūtų klausimų apie karinę politiką.

Pasak M. Lee, jį pribloškė pareigūnų užuominos, kad Iranas būtų padrąsintas, jeigu įstatymų leidėjai surengtų debatus apie tolesnių karinių veiksmų privalumus.

„Nepriimtina, kai vykdomosios valdžios pareigūnai... ateina ir sako mums, kad negalime rengti debatų ir diskutuoti dėl karinės intervencijos prieš Iraną tinkamumo, – žurnalistams sakė M. Lee. – Tai neamerikietiška, nekonstituciška ir neteisinga.“

Per debatus Atstovų Rūmuose demokratė Ayanna Pressley (Ajana Presli) atmetė tai, ką daug respublikonų vadino D. Trumpui priklausančiais kariniais įgaliojimais, ir pareikalavo administracijos atvirumo dėl JAV karių siuntimo į mūšį priežasčių.

„Negalime leisti, kad mūsų šalis būtų melu įtraukta į dar vieną karą“, – sakė ji.