Derybų, turinčių užkirsti Iranui kelią susikurti branduolinį arsenalą, maratonas antradienį priartėjo prie numatyto finišo, pasaulio galybėms stengiantis suderinti išsamios sutarties metmenis iki galutinio termino – antradienio pabaigos.

Pasak pareigūnų, buvo pasiekta pažanga tariantis dėl politinių pagrindų, kurie, kaip tikimasi, leis sudaryti istorinę sutartį ir pašalinti problemą, kuri pastaruosius 12 metų grasino pavojingai eskaluotis. Tačiau pripažįstama, kad šiame procese išlieka esminių nesutarimų.

Šveicarijoje daugybė techninių specialistų ir sankcijų ekspertų dirbo iki išnaktų, keisdamiesi dokumentais ir stengdamiesi sudėlioti tą susitarimą, kuris veikiausiai bus itin painus.

JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry (Džonas Keris), kuris Lozanoje dirbo nuo praeito trečiadienio ir surengė kelis susitikimus su Irano užsienio reikalų ministru Mohammadu Javadu Zarifu (Mohamadu Džavadu Zarifu, antradienio vakarą sakė, kad „tebelieka kai kurių sudėtingų klausimų“.

„Labai uoliai dirbame, kad juos išspręstume. Dirbsime iki išnaktų ir akivaizdžiai iki rytojaus (antradienio)“, – J.Kerry sakė televizijai CNN savo prabangiame viešbutyje ant ežero kranto.

J.Kerry susitikimas su penkių kitų galingųjų šalių diplomatijos vadovais prasidėjo po 7 val. vietos (8 val. Lietuvos) laiku. Maždaug po pusvalandžio prie jų prisidėjo M.J.Zarifas ir kiti Irano derybų komandos nariai, įskaitant branduolinės programos vadovą Ali Akbarą Salehi (Alį Akbarą Salehį).

S. Lavrovas grįžta į derybas

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė vėliau antradienį grįšiantis į Lozanoje vykstančias derybas dėl Irano branduolinės programos, ir nurodė, jog esama didelės tikimybės, kad ten bus priimtas politinis susitarimas.

„Tikimybė didelė. Ko gera, ji nesiekia 100 proc., bet juk niekuo negali būti 100 proc. užtikrintas. Ta tikimybė visiškai realizuojama, jeigu niekas iš derybų dalyvių nedidins statymų, kad gautų kažką papildomai, užuot stengęsi išsaugoti interesų pusiausvyrą“, – S.Lavrovas sakė per spaudos konferenciją Maskvoje.

Išankstiniai perspėjimai 

JAV grasina naujomis sankcijomis, o Irano prezidentas Hassanas Rouhani (Hasanas Rouhanis) patiria didelį spaudimą namuose dėl savo pastangų suartėti su Vakarais, todėl atrodo mažai tikėtina, kad derybos galėtų būti dar kartą pratęstos.

Valstybės departamento atstovės pareigas laikinai einanti Marie Harf (Meri Harf) pirmadienio vakarą paragino iraniečius padėtis įveikti paskutines kliūtis.

„Dabar pats laikas pamatyti, ar jie gali priimti tuos sprendimus“, – pabrėžė ji.

Galingosios valstybės pageidauja, kad pagal galutinę sutartį, kuri turėtų būti pasirašyta iki birželio 30 dienos, Iranas apribotų savo branduolinę programą, o pasaulis įgytų pakankamai laiko sureaguoti, jeigu šiitiška respublika vis dėlto nuspręstų pasigaminti atominių bombų.

Tuo tarpu Iranas, kuris neigia norintis susikurti branduolinį arsenalą, mainais už savo įsipareigojimus reikalauja atšaukti sankcijas, smaugiančias jo ekonomiką.

Kai kurios sutarties sąlygos, įskaitant apribojimus urano sodrinimo pajėgumams, atrodo jau suderintos.

Tačiau abi pusės vis dar nesutaria kitose srityse, įskaitant Irano sukauptų skiliųjų medžiagų likimą ir sankcijų švelninimo tempą.

Pasaulio galybės pasiruošusios tik įšaldyti sankcijas, o ne jas atšaukti, siekdamos pasilikti galimybę vėl taikyti tas priemones, jeigu Iranas pažeistų sutartį.

Dar vienas keblus klausimas – sutarties galiojimo trukmė. Iranas kratosi galingųjų šalių reikalavimo, kad Jungtinių Tautų priežiūros agentūros inspektoriai itin atidžiai budriai jo branduolinę programą bent dešimtmetį.

Galingosios šalys taip pat įtariai vertina Irano norą toliau tyrinėti ir tobulinti naujas dujų centrifugas, kurios leistų Irano sparčiau sodrinti branduolines medžiagas.

Visų akims nukrypus į galutinį terminą antradienį, M.Harf sakė negalinti prognozuoti, kas nutiks, jeigu politinis pagrindų susitarimas nebus priimtas iki numatyto laiko.

„Aišku, visuomet ruošiamės nenumatytiems atvejams, – ji sakė žurnalistams. – Mes labai įdėmiai peržiūrėtume, kokia mūsų padėtis, ir nuspręstume, ką daryti toliau.“

„Niekas negalvoja, kas nutiks, jeigu sutarties nebus. To niekas neaptarinėjo per šias derybas. Visi susitelkę į sprendinių paieškas“, – pabrėžė vienas Irano derybininkas.

Paminėjo pirmtaką J. F. Kennedy

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) pirmadienį priminė savo pirmtako Johno F.Kennedy (Džono F.Kenedžio) darbus, gindamas prieštaringai vertinamas derybas dėl Irano branduolinės programos, likus kelioms valandoms iki jų galutinio termino.

Kalbėdamas Bostone įkurto Edwardo M.Kennedy (edvardo M.Kenedžio) JAV Senato instituto atidarymo ceremonijoje, B.Obama sakė, kad derybose, kurioms vadovauja valstybės sekretorius Johnas Kerry (Džonas Keris), „ginamas principas, kuriuo tvirtai tikėjo Tedas (Kennedy) ir jo brolis prezidentas Kennedy“.

„Niekada nesiderėkime iš baimės, bet niekada nebijokime derėtis“, – pareiškė prezidentas, cituodamas žodžius iš Johno F.Kennedy inauguracinės kalbos.

J.Kerry anksčiau dirbo Senate su Tedu Kennedy (Tedu Kenedžiu) kaip Masačusetso delegacijos narys. Šiuo metu valstybės sekretorius yra Šveicarijoje, kur tariasi dėl priemonių, turinčių apriboti Irano branduolinę programą. Tos sutarties metmenys turi būti patvirtinti iki antradienio pabaigos.

B.Obamos administracija yra kritikuojama respublikonų, JAV sąjungininkų arabų ir Izraelio dėl planuojamos sutarties, pagal kurią turėtų būti sušvelnintos sankcijos Iranui.

JAV „įdėmiai peržvelgs“ galimybes nepavykus 

Jungtinės Valstijos „įdėmiai peržvelgs“ savo galimybes, jeigu iki nustatyto galutinio termino nepavyks susitarti dėl Irano branduolinės programos, pirmadienį pareiškė viena aukšto rango JAV pareigūnė.

„Nenoriu prognozuoti, kokie bus padariniai“, – sakė Valstybės departamento atstovės pareigas laikinai einanti Marie Harf (Meri Harf), kai buvo paklausta, kas nutiktų, jeigu platesnės sutarties politiniai metmenys nebūtų patvirtinti iki galutinio termino – antradienio pabaigos.

Tačiau laikina sutartis, sudaryta su Iranu 2013 metų lapkritį, dar galios iki birželio 30 dienos.