Pasak Michelle Bachelet (Mišel Bačelet), klimato kaita, tarša ir gamtinės aplinkos praradimas jau stipriai veikia teises įvairiose pasaulio vietose, o šalys nesiima būtinų veiksmų žalai apriboti.

„Tarpusavyje susijusios taršos, klimato kaitos ir bioįvairovės krizės veikia kaip grėsmės daugiklis ir didina konfliktus, įtampą bei struktūrinę nelygybę, stumia žmones į vis pažeidžiamesnes situacijas“, – sakė M. Bachelet prasidedant JT Žmogaus teisių tarybos 48-ajai sesijai Ženevoje.

„Stiprėdamos šios grėsmės aplinkai taps pačiu didžiausiu iššūkiu žmogaus teisėms mūsų laikais“, – pabrėžė ji.

Buvusi Čilės prezidentė sakė, kad šios grėsmės jau „tiesiogiai ir labai smarkiai veikia daugybę teisių, įskaitant teisę į pakankamą maisto ir vandens kiekį, švietimą, būstą, sveikatą, plėtrą ir net patį gyvenimą“.

Jos žodžiais, žala aplinkai dažniausiai paveikia neturtingiausius žmones ir valstybes, nes jie dažnai turi mažiausiai pajėgumų reaguoti.

Pastaraisiais mėnesiais būta „ekstremalių ir mirtinų klimato įvykių“, sakė M. Bachelet ir paminėjo gaisrus Sibire bei Kalifornijoje, potvynius Kinijoje, Vokietijoje ir Turkijoje.

Ji taip pat sakė, kad sausros gali nulemti milijonų žmonių skurdą, badą ir prievartinį migravimą.

M. Bachelet teigimu, aplinkos krizės sprendimas yra „humanitarinė būtinybė, žmogaus teisių būtinybė, taikos užtikrinimo būtinybė ir plėtros būtinybė“, be to, „tai yra įvykdoma“.

Anot jos, išlaidomis gaivinant ekonomikas po COVID-19 pandemijos didžiausią dėmesį galima skirti aplinkai palankiems projektams, bet „šio pokyčio, deja, metodiškai ir ryžtingai nesiimama“, šalys „nefinansuoja ir nevykdo“ Paryžiaus klimato susitarime numatytų įsipareigojimų.

„Privalome aukščiau pakelti kartelę – nuo to išties priklauso mūsų bendra ateitis“, – sakė JT žmogaus teisių vyriausioji komisarė.

Ji pridūrė, kad per spalio 31-ąją prasidėsiančią ir 12 dienų truksiančią JT Klimato kaitos konferenciją (COP26) Glazge jos biuras sieks ambicingesnių, su teisėmis susietų įsipareigojimų.