Praėjus trejiems metams po ginčytinų prezidento rinkimų, kurie šalyje sukėlė masinius protestus, žmogaus teisių padėtis Baltarusijoje tebėra sunki, sakė JT žmogaus teisių komisarė Nada al Nashif (Nada Našif).

Kalbėdama JT Žmogaus teisių taryboje, ji perspėjo, kad pilietinė erdvė toliau mažėja smurto ir represijų kampanijos metu.

Po to, kai 2020-ųjų rugpjūtį vykusiame balsavime autoritarinis Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka, ištikimas Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininkas, laimėjo šeštąją kadenciją, šalyje kelis mėnesius vyko precedento neturinčios antivyriausybinės demonstracijos.

Su protestuotojais buvo žiauriai susidorota, o artėjant naujam balsavimui dėl prezidento posto kitais metais, N. al Nashif teigė, kad Baltarusijos valdžios institucijos dar labiau griežtina pilietinės erdvės kontrolę.

Pasak jos, JT teisių biuras užfiksavo nerimą keliančią savavališkų sulaikymų ir baudžiamojo persekiojimo pagal sufabrikuotus kaltinimus, nukreiptų prieš vyriausybės kritikus, aktyvistus, žurnalistus ir kitus asmenis, tendenciją.

Baltarusijos ambasadorė Larysa Belskaja pasmerkė JT išvadas kaip pagrįstas nepatikimais šaltiniais ir šališkas, sakydama Tarybai, kad jos yra Vakarų šalių dezinformacijos ir šmeižto kampanijos prieš Baltarusiją dalis.

Tačiau N. al Nashif atkreipė dėmesį į skaičius, rodančius, kad vyriausybiniame vadinamųjų ekstremistų sąraše šiuo metu yra beveik 3 300 asmenų.

Nuo 2020 metų, pasak jos, daugiau nei 3 750 asmenų buvo nuteisti baudžiamosiose bylose, kurioms „būdingos griežtos ir neproporcingos laisvės atėmimo bausmės, menkai paisant tinkamo proceso ir teisės į teisingą bylos nagrinėjimą“.

Šios pataisos kelia pavojų, kad gali atsirasti asmenų be pilietybės, ir sudaro plačias galimybes piktnaudžiauti.

JT atstovė teigė, kad šiuo metu šalyje apie 1 500 asmenų yra įkalinti dėl kaltinimų, kurie, biuro nuomone, yra politiškai motyvuoti.

N. al Nashif pabrėžė, kad iki šiol buvo suimta daugiau kaip 670 žurnalistų ir uždaryta beveik 1 400 nevyriausybinių organizacijų.

Ji taip pat atkreipė dėmesį į kalinimo sąlygas, kuriose plačiai paplitęs kankinimas, o kai kuriais atvejais – žiaurus psichologinis smurtas, įskaitant grasinimus nužudyti ir išžaginti.

Be to, „esame labai susirūpinę dėl pranešimų apie mirčių kalinimo vietose, įskaitant savižudybių atvejus“, sakė ji.

N. al Nashif taip pat kritikavo neseniai priimtus Baltarusijos pilietybės įstatymo pakeitimus, leidžiančius valdžios institucijoms atimti pilietybę iš užsienyje gyvenančių asmenų, kurie buvo nuteisti už nusikaltimus, įskaitant ekstremizmą.

„Šios pataisos kelia pavojų, kad gali atsirasti asmenų be pilietybės, ir sudaro plačias galimybes piktnaudžiauti. Jos turėtų būti panaikintos“, – sakė ji.

N. al Nashif tvirtinimu, dėl sistemingų represijų Baltarusijoje reikia imtis skubių veiksmų, ir ragino atlikti nepriklausomus visų įtariamų pažeidimų tyrimus.

Atsižvelgdama į Baltarusijoje vyraujantį nebaudžiamumą, ji paragino kitas šalis padėti užtikrinti atskaitomybę, be kita ko, pasitelkiant universaliąją jurisdikciją.