A. Guterresas teigė, kad žmonija susiduria su daugybe tarptautinių krizių, pradedant COVID-19 pandemija ir Rusijos invazija į Ukrainą ir baigiant ekstremaliais orais, kurios nusmukdė ekonomiką ir sukrėtė tarptautinius santykius.

„Bendradarbiauk arba žūk, – sakė jis. – Tai arba klimato solidarumo paktas, arba kolektyvinės savižudybės paktas.“

A. Guterresas paragino sudaryti „istorinį“ susitarimą tarp turtingų ir besivystančių šalių. Šiuo susitarimu siekiama sumažinti išmetamų teršalų kiekį ir, kad pasaulinis atšilimas neviršytų 1,5 laipsnio Celsijaus, palyginti su temperatūra, buvusia XIX amžiaus pabaigoje.

Jis teigė, kad prioritetu turėtų tapti atsinaujinančios ir įperkamos energijos tiekimas visiems, bei paragino didžiausias teršėjas JAV ir Kiniją dėti daugiau pastangų klimato kaitos akivaizdoje.

JT vadovas pridūrė, kad dabartinėje trajektorijoje „mes esame greitkelyje į klimato pragarą, o mūsų koja vis dar yra ant akceleratoriaus“.

„Moralinė būtinybė“

Planetą jau dabar alina problemos, susijusios su klimato kaita, nors temperatūra yra padidėjusi tik 1,2 Celsijaus laipsnio.

Dėl didelės sausros Somalio pusiasalyje milijonai žmonių atsidūrė ties bado riba, gyvybių pareikalavę potvyniai Pakistane užliejo dirbamą žemę ir sunaikino infrastruktūrą, ir, pasak Pasaulio Banko, pridarė žalos už 30 mlrd. dolerių (eurų).

Mes esame greitkelyje į klimato pragarą, o mūsų koja vis dar yra ant akceleratoriaus.

Tuo metu pasaulinė bendruomenė atsilieka tiek kalbant apie pastangas sustabdyti klimato šiltėjimą, išmetamų teršalų kiekį, tiek apie finansinę paramą besivystančioms šalims, kad šios galėtų didinti atsparumą ir kurti žalesnę ekonomiką.

Sekmadienį besivystančių šalių lyderiai iškovojo nedidelę pergalę, kai delegatai sutiko į konferencijos dienotvarkę įtraukti prieštaringai vertinamą pinigų už „nuostolius ir žalą“ klausimą.

A. Guterresas teigė, kad turtingieji teršėjai turi „moralinę būtinybę“ padėti pažeidžiamesnėms šalims, kurios dažnu atveju yra mažiau atsakingos už klimato kaitą ir jos padarinius.

Jis pridūrė, kad karas Ukrainoje ir daugybė kitų krizių, su kuriomis šiuo metu susiduria pasaulis, gali sulaukti daug dėmesio, tačiau pabrėžė, kad daugelis šių problemų yra susijusios su „augančiu klimato chaosu“.

JT vadovas taip pat atkreipė dėmesį į didžiulį biologinės įvairovės nykimą, kuris kelia grėsmę žmogaus valgomam maistui, geriamam vandeniui ir orui, kuriuo kvėpuojame.

„Nepamirškime, kad karas prieš gamtą pats savaime yra didžiulis žmogaus teisių pažeidimas“, – pridūrė A. Guterresas.

Jis sakė, kad kovą su klimato kaita „laimėsime arba pralaimėsime per šį lemiamą dešimtmetį“.

Apskaičiuota, kad jau šį mėnesį pasaulio gyventojų skaičius pasieks 8 mlrd., o Egipte A. Guterresas priminė šalių ir vyriausybių lyderiams, kad konferencijos metu priimti sprendimai bus svarbūs tiek ateinančiais metais, tiek naujoms kartoms.