Anot dienraščio „The Times“, atliekų deginimo apmokestinimas valstybei leistų padidinti perdirbamo plastiko kiekius ir sumažinti jo patekimą į vandenyną.

„Norėtume, kad plastiko būtų mažiau sudeginama, šalinama sąvartynuose ar eksportuojama, o daugiau perdirbama“, – dienraščiui sakė JK parlamentaras Robertas Jenrickas.

Deginimo jėgainėms besipriešinanti organizacija UKWIN (United Kingdom Without Incineration Network – Jungtinė Karalystė be atliekų deginimo tinklo) spalį paskelbė studiją, kurioje teigiama, kad vien 2017 m. 42 šalyje veikiančios atliekų deginimo jėgainės išmetė daugiau nei 11 mln. tonų aplinkai kenksmingo anglies dvideginio (CO2).

UKWIN skaičiavimais, šių jėgainių sudeginamo plastiko žalos aplinkai vertė per ateinančius 30 metų gali siekti per 25 mlrd. svarų sterlingų, arba daugiau nei 28 mlrd. eurų.

Šešėlinis JK išteklių ministras Deividas Drew teigia, kad argumentų atliekų deginimo apmokestinimui yra pakankamai. „Yra teisinga reikalauti iš teršėjų mokesčių už jų keliamą aplinkos taršą“, – teigia jis.

Aš siūlyčiau grįžti prie atliekų deginimo apmokestinimo klausimo, ką iš tiesų būtų galima ginti, remiantis tiek Europos Komisijos rekomendacijomis, tiek kitų šalių praktika.

Pasak parlamentaro Johno Grogono, visi įrodymai liudija, kad Anglijoje veikiančios deginimo jėgainės yra perteklinės. Jo nuomone, jei šalinimui sąvartynuose yra taikomas mokestis, tai ir atliekų deginimui neturi būti sudaromos išimtys.

Taršos mokesčiu apmokestinti nepavojingų atliekų deginimą siekta ir Lietuvoje. Tačiau Seimas rugsėjo pabaigoje nepriėmė svarstyti Aplinkos apsaugos komiteto narės „valstietės“ Virginijos Vingrienės pataisų. Parlamentarė siūlė vienos tonos nepavojingų atliekų sudeginimą nuo 2020 metų apmokestinti 10 eurų, nuo 2025 metų – 15 eurų, o nuo 2030-ųjų - 25 eurais.

Nesiėmęs svarstyti deginamų atliekų apmokestinimo Seimas, praėjusią savaitę priėmė kitas Atliekų tvarkymo įstatymo pataisas. Jose numatyta, kad deginimo įrenginius, kuriuose energijai gaminti kaip kuras naudojamos komunalinės atliekos, būtų galima statyti ne arčiau kaip 20 kilometrų atstumu nuo gyvenamųjų vietovių.

Energetikos ekspertas, Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius teigia, kad priimtas įstatymas atbaidys investuotojus. Pasak jo, šiuo įstatymu rodoma, kad Lietuvoje politikai lengvai gali nekreipti dėmesio į jokius buvusius susitarimus su investuotojais, jei tik tai tampa politiškai paranku.

„Aš siūlyčiau grįžti prie atliekų deginimo apmokestinimo klausimo, ką iš tiesų būtų galima ginti, remiantis tiek Europos Komisijos rekomendacijomis, tiek kitų šalių praktika, tiek siekiu atliekų perdirbimą padaryti konkurencingesniu atliekų tvarkymo būdu“, – savo „Facebook“ paskyroje rašė M. Nagevičius.

V. Vingrienė Eltai sakė, kad atliekų deginimas ir jų deponavimas sąvartynuose jau yra atgyvena.

Pasak jos, Lietuva jau yra pasiruošusi eiti žiedinės ekonomikos keliu. Apie alternatyvų atliekų panaudojimą pirmadienį bus kalbama parlamentarės organizuojamoje diskusijoje Seime.

Šiuo metu Lietuvoje jau veikia viena atliekų deginimo jėgainė Klaipėdoje. Dar dvi statomos Vilniuje ir Kaune. Visos trys jėgainės per metus galės sudeginti 615 tūkst. tonų atliekų.