Kovo mėnesį JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė apmuitinantis importuojamą aliuminį 10 proc., o plieną - 25 proc. tarifu. Iki šiol ES buvo gavusi dvi laikinas išimtis nuo tarifų, tačiau šios išimtys baigia galioti birželio 1 dieną.

Per šį laikotarpį ES intensyviai prašė Jungtinių Valstijų atleisti Europą nuo tarifų, tačiau pastangos buvo bevaisės.

Neįtikino

Kaip rašo JAV verslo dienraštis „The Wall Street Journal“, už prekybą atsakingi Vašingtono ir Briuselio pareigūnai tęsė diskusijas, siekdami rasti sprendimą, pavyzdžiui, dėl importo kvotų, kuris D. Trumpą įtikintų Europos Sąjungai ir toliau netaikyti plieno ir aliuminio importo muitų, sudarančių atitinkamai 25 ir 10 procentų.

Tačiau informuoti „The Wall Street Journal“ šaltiniai praneša, kad susitarimas paskutinę minutę vargu ar bus pasiektas, tad apie muitų įsigaliojimą gali būti paskelbta jau ketvirtadienį.

Apie muitų įvedimą D. Trumpas paskelbė kovo mėnesį. Nors ši priemonė buvo daugiausia skirta Kinijai, jos neišvengė ir JAV sąjungininkės.

Kol tęsiamos derybos dėl Šiaurės Amerikos laisvosios prekybos sutarties (NAFTA) peržiūros, Vašingtonas atleido Kanadą ir Meksiką nuo naujųjų muitų. O Pietų Korėja su JAV susiderėjo dėl kvotų vietoj muitų.

Tuo tarpu ES pažadėjo imtis atsakomųjų priemonių ir nustatyti muitus amerikietiškoms prekėms, įskaitant motociklus „Harley-Davidson“, džinsus ir viskį.

Ginčas dėl metalų importo muitų yra tik vienas D. Trumpo konfrontacijos prekyboje su įvairiomis šalimis, įskaitant ir ekonominius partnerius, ir priešininkus, elementas. Nuo grasinimų jis vis pereina prie kompromisų, o po to vėl sugrįžta prie grasinimo taktikos, glumindamas įvairių pasaulio šalių vyriausybes.

Ministras: pasaulio prekyba nėra Laukiniai Vakarai

Jungtinės Valstijos į pasaulinę prekybą neturėtų žvelgti kaip į Laukinius Vakarus ar „susišaudymą O.K. Korale“, ketvirtadienį pareiškė Prancūzijos finansų ministras.

„Pasaulinė prekyba nėra susišaudymas O.K. Korale [vienas garsiausių susišaudymų Laukinių Vakarų istorijoje]. Čia klausimai sprendžiami ne pagal tai, kas ką puola ir kas galiausiai lieka stovėti ant kojų“, – sakė Bruno Le Maire (Brunas Le Meras) prieš Paryžiuje įvyksiantį susitikimą su JAV prekybos sekretoriumi Wilburu Rossu (Vilburu Rosu).

Ministras paragino laikytis tarptautinių taisyklių ir pažymėjo, kad prekybos karas pakenks ekonomikos augimui visame pasaulyje.

Muitus, kuriuos JAV ketina pradėti taikyti iš Europos importuojamam plienui ir aliuminiui, B. Le Maire pavadino „nepagrįstais, nepateisinamais ir pavojingais“.

Jis pabrėžė, kad tuo atveju, jeigu šie muitai visgi bus įvesti, Europos Sąjunga (ES) imsis atsakomųjų priemonių.

A. Merkel: ES į JAV muitus atsakys „ryžtingai“

Jei JAV pradės taikyti muitus plienui ir aliuminiui, Europos Sąjunga, pasak Vokietijos kanclerės Angelos Merkel, reaguos „protingai, ryžtingai ir bendrai'. „Mes patvirtinome tikslą, kad norime išimčių šiems muitams, pasiūlėme pokalbius tam tikru pagrindu“, - sakė A. Merkel ketvirtadienį Lisabonoje po susitikimo su Portugalijos ministru pirmininku Antoniumi Costa.

Jei muitai bus paskelbti, ES pozicija, anot A. Merkel, bus „vienareikšmiška“. Ji esą sutaria su ES partnerėmis, kad „šie muitai nesuderinami su PPO taisyklėmis“. Tačiau A. Merkel teigė nenorinti užbėgti įvykiams už akių, „nes sprendimas dar nėra žinomas“.

Vokietijos diplomatijos vadovas smerkia JAV sprendimą

JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) administracijai ketvirtadienį paskelbus apie muitus iš Europos Sąjungos, Kanados ir Meksijos importuojamam plienui ir aliuminiui, Vokietijos užsienio reikalų ministras pasmerkė tokį sprendimą ir pareiškė, kad Bendrija „yra pasirengusi reaguoti atitinkamai“.

Vokietijos užsienio reikalų ministrą Heiko Maasą (Heiką Masą) palaiko jo šalies verslo asociacijos, nepatenkintos D. Trumpo administracijos įvestais muitais.

Vokietijos automobilių pramonės asociacija VDA pavadino šį JAV sprendimą „nesuprantamu“.

Tuo tarpu viena mechaninės inžinerijos pramonės grupė teigė, kad šis Vašingtono žingsnis yra „mirtinas signalas transatlantinei prekybai“.

Vokietijos vyriausybė atmetė šiuos muitus ir sakė, kad jie yra „neteisėti“.

Kanclerės Angelos Merkel atstovas nurodė, kad šis JAV sprendimas kelia visiems pakenkti galintį „eskalacijos spiralių pavojų“.

Prancūzijos finansų ministras Bruno Le Maire (Brunas Le Meras) anksčiau ketvirtadienį paragino laikytis tarptautinių taisyklių ir pažymėjo, kad dėl minėto JAV sprendimo galintis kilti prekybos karas pakenks ekonomikos augimui visame pasaulyje.

Muitus, kuriuos JAV ketina pradėti taikyti iš Europos importuojamam plienui ir aliuminiui, B. Le Maire pavadino „nepagrįstais, nepateisinamais ir pavojingais“.

Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris) pareiškė, kad yra „visiškai nepriimtina, kad šalis taiko vienašales priemones pasaulio prekyboje“.

Jis sakė, kad netrukus Europa imsis „atsveriančių priemonių“.

Didžioji Britanija, kitąmet paliksianti Bendriją, sakė esanti „giliai nuliūdinta“ JAV sprendimo įvesti muitus plienui ir aliuminiui iš ES, Meksikos ir Kanados.

Britų vyriausybės pranešime teigiama, kad „JK ir kitos Europos Sąjungos valstybės yra artimos JAV sąjungininkės ir (jos) turėtų būti visam laikui ir visiškai atleistos“ nuo šių muitų.

Meksika taip pat žada paskelbti muitų tam tikriems iš JAV importuojamiems produktams, įskaitant obuolius, vynuoges ir sūrį.

Kanados Ontarijo provincijos premjerė Kathleen Wynne (Ketlin Vin) savo ruožtu pavadino D. Trumpą „chuliganu“ ir sakė, kad naujieji muitai yra „absurdiški ir nepagrįsti“.

Pasak jos, vienintelis būdas tam pasipriešinti yra imtis grietų ir griežtų atsakomųjų priemonių. K Wynne teigimu, D. Trumpo veiksmai pakenks darbo vietoms JAV ir Kanadoje.

Muitus importuojamam plienui ir aliuminiui – atitinkamai 25 ir 10 proc. – Jungtinės Valstijos ketina įvesti jau penktadienį. Nuo kovo Vašingtono sąjungininkėms Bendrijai, Meksikai ir Kanadai galiojo išimtys.

JAV prezidentas tikina, jog tai yra būtina JAV nacionalinio saugumo sumetimais.