Pasak K. Kallas, partijos vadovybė detaliai aptarė visų derinių, kurių yra bent keturi, privalumus ir trūkumus.

„Partijos valdybai dar liko keli klausimai, kuriuos reiktų aptarti su kitų partijų lyderiais, prieš pateikiant konkretų pasiūlymą. Todėl skirsiu laiko ir susitiksiu su kitais partijų pirmininkais“, – sakė K. Kallas. Ją cituoja portalas „Postimees“.

Centro dešinės Reformų partija sekmadienio rinkimuose, preliminariais duomenimis, gavo 37 vietas ir gerokai aplenkė varžovus. Kraštutinių dešiniųjų Estijos konservatorių liaudies partija (EKRE), preliminariais duomenimis gaus 17 mandatų, Centro partija – 16, liberali partija „Eesti 200“ – 14, socialdemokratai – devynis, o partija „Isamaa“ („Tėvynė“) – aštuonis.

K. Kallas teigimu, Reformų partijos rezultatas rinkimuose taip pat reiškia atsakomybę už tolesnę įvykių eigą. Partija, pasak jos, nori pradėjusi derybas jas būtinai ir užbaigti.

„Šį kartą deramės dėl susitarimo ketveriems metams. Tad mums reikės aptarti daugybę temų“, – sakė ji.

Dėl galimybės ministrų postus paskirstyti po lygiai K. Kallas pažymėjo, kad pagal įvairius derinius Reformų partija vyriausybėje turės daugiau kaip 60 proc. balsų.

„Vietų paskirstymas turi atitikti rinkėjų pareikštą valią. Be to, kad būtų teisingai nagrinėjami klausimai parlamento komisijose, turi būti išlaikoma proporcija“, – paaiškino K. Kallas.

Ji pridūrė, kad kitą kartą Reformų partijos valdyba susirinks netrukus.

„Tai didele dalimi priklauso nuo kitų partijų lyderių... Manyčiau, kad tai įvyks ne šiandien. Mes pasistengsime tai padaryti kuo greičiau – ar šiandien, ar rytoj, ar poryt – bet kuriuo atveju, artimiausiu metu. Balsavimo galutiniams rezultatams paskelbti tikriausiai prireiks kažkiek laiko dėl [partijos] EKRE pateikto skundo“, – kalbėjo K. Kallas.

Ji nepatikslino, kuriai partijai pirmai bus pateiktas pasiūlymas formuoti koaliciją, ir sakė, kad paskambins tam, kieno telefonas nebus užimtas.

Tai buvo visuose jų ruporuose, kad jie organizuos tokį dalyką. Tačiau skundus galima teikti, teismas vėliau aiškinsis, ar yra pažeidimas, ar ne.

Estijos EKRE lyderis sako nepripažįstąs elektroninio balsavimo rezultatų

Estijos konservatorių liaudies partijos (EKRE) lyderis Martinas Helme (Martinas Helmė) pirmadienį portalui „Postimees“ pareiškė, jog nepripažįsta sekmadienį įvykusių visuotinių rinkimų elektroninio balsavimo rezultatų ir žada pateikti apeliaciją.

EKRE reikalauja, kad elektroninio balsavimo rezultatai būtų peržiūrimi, nes pasak M. Helme, centro dešinės Reformų partija gavo itin daug balsų.

„Pergalė už pergalę. Kalbant apie pergalę, buvo tikimasi, jog Reformų partija bus pirma. Šiuo metu nesame pasirengę pripažinti, kad mūsų vietų skaičius sumažėjo. Mūsų nuomone, elektroninis balsavimas nėra teisingas, ir dėl to mes protestuosime“, – teigė jis.

Jis pabrėžė, jog pirmadienį bus perskaičiuoti visi popieriniai biuleteniai, o šis procesas yra visiškai aiškus ir suprantamas.

„Tačiau nematėme, kaip skaičiuojami elektroniniai balsai. Norime, kad jie būtų skaičiuojami taip, kad juos būtų galima stebėti. Tam, kad galėtume matyti, iš kur atėjo balsai ir kaip jie buvo suskaičiuoti. Techniškai informacinių technologinių požiūriu tai šiek tiek kitoks procesas nei popierinių biuletenių skaičiavimo procesas, jis iš esmės yra stebimas ir patikimas. Iki šiol niekada nebuvo dalijamasi su visuomene, bet šį kartą tai bus padaryta“, – nurodė M. Helme.

Estijos parlamento rinkimus laimėjusios Reformų partijos lyderė K. Kallas savo ruožtu teigė, kad EKRE savo naratyvą, kad rinkimai yra suklastoti, ėmė stumti prieš porą savaičių.

„Tai buvo visuose jų ruporuose, kad jie organizuos tokį dalyką. Tačiau skundus galima teikti, teismas vėliau aiškinsis, ar yra pažeidimas, ar ne“, – sakė K. Kallas.

Ji pridūrė, kad apie elektroninio balsavimo veikimą taip pat galima sužinoti ir jį galima stebėti, tačiau EKRE nenorėjo to daryti.

EKRE teigimu, jie neplanuoja jokio maišto.

„Mes tikrai to nedarysime, bet šiuo metu nepripažįstame rinkimų rezultatų“, – sakė M. Helme.

EKRE lyderis pridūrė, kad jam atrodo, jog Reformų partija gavo pernelyg didelę balsų dalį.

„Į akis krenta tai, kad palyginti su ankstesniais rinkimais – tiek savivaldos, tiek Rygikogo rinkimais – mūsų popierinių ir elektroninių balsų proporcijos nesutampa. Kadangi šį kartą raginome žmones pirmiausia balsuoti popieriniuose balsalapiuose, tai [proporciją] galėjo sumažinti, tačiau tokį didelį pokytį reikia patikrinti“, – sakė M. Helme.

Pasak jo, EKRE nemato galimybės tapti vyriausybės dalimi, esant tokiai Estijos parlamento sudėčiai.

„Iš tiesų nemanau. Turime tokią Rygikogo sudėtį, kuri, esant tokiam skaičiui, kokį turime dabar, suteikia Reformų partijai visiškainevaržomą galimybę ateinančius ketverius metus daryti, ką nori. Yra tiek daug blogų dalykų, kuriuos jie ketina padaryti, kad visų jų negaliu suskaičiuoti“, – tvirtino M. Helme.