11 partijos „Quebec solidaire“ narių, išrinktų spalio 3 dieną, prisidėjo prie trijų Kvebeko partijos (pranc. Parti Quebecois) narių, praėjusią savaitę pareiškusių, kad taip pat neprisieks karaliui.

Vietoje to jie nusprendė prisiekti ištikimybę tik Kvebeko žmonėms, tačiau neaišku, ar to pakaks ir jie galės užimti savo vietas provincijos Nacionalinėje asamblėjoje.

„Quebec solidaire“ atstovas Gabrielis Nadeau-Dubois (Gabrielis Nado-Diubua) spaudos konferencijoje sakė, kad partijos nariai veikė „visiškai suvokdami faktus“.

„Kampanijos metu pasisakėme už eros pasikeitimą Kvebeke ir jei buvome siunčiami į įstatymų leidžiamąją instituciją, tai kaip tik atverti galimybių“, – sakė jis.

Kvebeko partijos lyderis Paulis St-Pierre'as Plamondonas (Polis Sen Pjeras Plamondonas) savo ruožtu praėjusią savaitę užsiminė, kad priesaikos davimas sukeltų „interesų konfliktą“, nes „negalima tarnauti dviem šeimininkams“.

Be to, monarchija atsieina „67 mln. Kanados dolerių (49,7 mln. eurų) per metus“, o priesaika, jo teigimu, „primena kolonijinį dominavimą“.

Priesaikos Karūnai klausimas visuomet būdavo opus Kvebeke, kur gyventojų daugumą sudaro prancūziškai kalbantys žmonės. Provincija 1980 ir 1995 metais surengė du nesėkmingus referendumus dėl atsiskyrimo nuo likusios Kanados dalies.

Reaguodamas į naujausią kontroversiją šalies ministras pirmininkas Justinas Trudeau (Džastinas Triudo) reporteriams Otavoje sakė, kad Kvebeko parlamentui „spręsti, kaip jie nori organizuoti savo prisaikdinimo procesą“.

Konstitucijos ekspertų nuomonės išsiskyrė. Patrickas Taillonas (Patrikas Telonas) iš Lavalio universiteto teigė, kad Kvebeko įstatymų leidžiamoji institucija galėtų paprasčiausiai priimti pasiūlymą, įstatymą ar taisyklę dėl būtinybės prisiekti Karūnai panaikinimo.

„Procedūrinių sprendimų yra daug, nors jie ir turi ribas“, – socialiniame tinkle „Twitter“ rašė jis.

P. Taillonas taip pat pažymėjo, kad „jurisprudencija nustatė monarchijos, valstybės, jos institucijų ir jos įstatymų lygiavertiškumą“ ir kad Kvebeko Nacionalinė asamblėja „galėtų išnaudoti interpretavimo galimybes“.

Tačiau Paulis Daly (Polis Dali) iš Otavos universiteto naujienų agentūrai AFP sakė, kad norint atsisakyti priesaikos „reiktų konstitucijos pataisos“.

„Priesaika Karūnai yra nacionalinis reikalas, todėl norint ją keisti reiktų plačios paramos, nes tai susiję su pačia Kanados federacijos esme“, – aiškino jis.

J. Trudeau suskubo atmesti tokią galimybę ir pareiškė, jog „nėra nė vieno kvebekiečio, norinčio, kad vėl pradėtume svarstyti konstitucijos“ klausimą. Per ankstesnes derybas su visomis 10 provincijų dėl šalies konstitucijos joks konsensusas taip ir nebuvo pasiektas.