„Stebina karščio bangos prasiveržimas. Tai gana toli – Didžiojoje Britanijoje, Škotijoje, Airijoje, kur įprastai kur kas vėsiau tokiu laikotarpiu“, – pastebėjo klimatologas Donatas Valiukas.

„Pastaruoju metu šios karščio bangos vis dažnesnės. Britanijoje prieš trejus metus irgi buvo ekstremaliai aukšta temperatūra ir užfiksuotas rekordas. Dabar rekordas dar naujas“, – akcentavo klimatologas Arūnas Bukantis.

Britaniją siaubia tiek gaisrų, kiek ši sala matė tik per Antrojo pasaulinio karo metu vykusį bombardavimą. Visi temperatūrų rekordai ir viską niokojantys gaisrai, pasak klimatologų, žmogaus veiklos padarinys.

„Klimato kaita skatina tokių reiškinių dažnėjimą. Tai galėdavo būti anksčiau, ir būdavo anksčiau. Bet tai, kas vyko kartą per keliasdešimt metų, ir kartą per dešimtmetį ar dar dažniau – didelis skirtumas. Tai dažnėjimas ir stiprėjimas“, – įžvalgomis pasidalijo D.Valiukas.

Tokie ekstremalūs reiškiniai kenkia ne tik žmonių sveikatai, bet ir sukelia rimtesnių problemų – vienur orai derlių džiovina, kitur – skandina.

„Atmosferoje per pastaruosius 50 metų padaugėjo 7 proc. vandens garų. Tai esminis pokytis. Susidaro vandeningesni debesys, iškrinta gausesni krituliai, susidaro potvynių, poplūdžių“, – pastebėjo A.Bukantis.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Tačiau geologai atkreipia dėmesį, kad planetos klimatas keičiasi nuolat. Būna atšalimo, būna atšilimo laikotarpių. Dabar mes gyvename tarp ledynmečių, kai klimatas šyla. Pvz., prieš 100 tūkst. metų, pasak geologo Jono Satkūno, Lietuvoje vidutinė temperatūra buvo net trimis keturiais laipsniais aukštesnė.

„Prieš 120 tūkst. metų prasidėjo šiltesnis negu dabar laikotarpis. Trūko maždaug apie 10–13 tūkst. metų. Tuo metu Lietuvoje tyvuliavo daug šiltų ežerų, augo labai tankios plačialapių medžių girios, ąžuolai. Lietuvoje netgi natūraliai augo vynuogės“, – pasakojo geologas J.Satkūnas.

Mokslininkai įsitikinę, kad tuomet žmonės į Europą dar net nebuvo įžengę.

„Turime įrodymų, pavyzdžių: datuotą tarpledynmečio ąžuolo fragmentą, ežerų nuosėdose randame gėlavandenių moliuskų kiautų. Tikrai yra įrodymų, kad tai buvo šiltas ir gražus laikotarpis“, – sakė J.Satkūnas.

Tačiau klimatologai atkerta, kad anksčiau klimatas keisdavosi taip lėtai, kad to niekas per savo gyvenimą nebūtų pastebėjęs. Klimatas atšaldavo ar atšildavo kur kas lėčiau, nei tai vyksta žmonijai įžengus į pramoninį amžių.

Klimato kaitos žmogus neturėtų pastebėti, nes vienas kitas laipsnis įvyksta per tūkstančius metų.

„Klimato kaitos žmogus neturėtų pastebėti, nes vienas kitas laipsnis įvyksta per tūkstančius metų. Dabar – mažiau nei per 100 metų yra didžiuliai pokyčiai ir tai tikrai žmogaus veiklos padarinys“, – tvirtino D.Valiukas.

Geologas neneigia, kad žmonės prisideda prie šiltnamio efekto, tačiau, anot jo, klimatas dar keitėsi prieš pramoninį amžių.

„Gerai žinomas Viduramžių šiltasis periodas, mažasis ledynmetis XVI–XVII a. Akivaizdūs klimato pokyčiai, kai žmogus dar tikrai neturėjo jokios įtakos“, – dėstė J.Satkūnas.

Pasak J.Satkūno, pagal tai ne už kalnų – naujasis ledynmetis.

„Šiltame laikotarpyje gyvename 12 tūkst. metų, taigi, vadovautis periodizacijos principu, – jau būtų laikas naujam ledynmečiui“, – teigė J.Satkūnas.

Tačiau klimatologai svarsto, kad kito ledynmečio gali ir nebūti.

„Jeigu taip elgsimės, jis neateis tikrai, nes nebus jam iš kur ateiti, neliks net Arkties ledo skydo“, – apie žmonių veiklos paveiktus ledynus sakė D.Valiukas.

„Mums reikėtų turbūt išgyventi ateinančius kelerius, keliasdešimt metų, tai maždaug dviejų trijų kartų laikotarpis, kuris yra socialiai ir ekonomiškai labai aktualus“, – akcentavo A.Bukantis.

Visi mokslininkai sutaria, kad klimatas galėtų netikėtai atvėsti atsitikus nelaimėms – ugnikalnių išsiveržimams, didelio meteorito smūgiui į Žemę.