Toliau apžvelgiame diplomatinio valstybės, kurią 1988 metais vienašališkai paskelbė Palestinos vadovybė tremtyje, pripažinimo situaciją.

Izraelis šiuo metu yra okupavęs Vakarų Krantą, o Gazos Ruožas, kurį palestiniečiai nori matyti būsimos suverenios valstybės dalimi, yra beveik visiškai sugriautas.

Koks pripažinimo mastas?

Beveik 80 proc. Jungtinių Tautų (JT) narių pripažįsta Palestinos valstybę – naujienų agentūros AFP duomenimis, tai yra 151 šalis iš 193.

AFP negavo naujausių patvirtinimų iš trijų Afrikos šalių.

Šešios Europos šalys – Prancūzija, Belgija, Liuksemburgas, Malta, Andora ir Monakas – pirmadienį Jungtinėse Tautose pateikė pareiškimus ir prisijungė prie šio sąrašo.

Dieną prieš tai Jungtinė Karalystė (JK) ir Kanada tapo pirmosiomis pripažinusiomis Didžiojo septyneto (G-7) šalimis, o Australija ir Portugalija taip pat pasekė jų pavyzdžiu.

Rusija, kartu su visomis arabų šalimis, beveik visomis Afrikos ir Lotynų Amerikos valstybėmis bei dauguma Azijos šalių, įskaitant Indiją ir Kiniją, jau yra sąraše.

Alžyras tapo pirmąja šalimi, oficialiai pripažinusia Palestinos valstybę 1988-ųjų lapkričio 15-ąją, praėjus kelioms minutėms po to, kai velionis Palestinos išlaisvinimo organizacijos lyderis Yasiras Arafatas (Jasiras Arafatas) vienašališkai paskelbė nepriklausomą Palestinos valstybę.

Per ateinančias savaites ir mėnesius dešimtys kitų šalių pasekė jų pavyzdžiu, o 2010 metų pabaigoje ir 2011 metų pradžioje kilo dar vienas pripažinimo vajus.

Izraelio karinė operacija Gazos Ruože, kurią išprovokavo palestiniečių kovotojų grupuotės „Hamas“ beprecedentis išpuolis Izraelyje 2023-iųjų spalio 7-ąją, paskatino dar 19 šalių pripažinti Palestiną.

Donaldo Trumpo vadovaujamos JAV teigia, kad taip už išpuolį apdovanojama „Hamas“.

Kas nepripažįsta?

Mažiausiai 39 šalys, įskaitant Izraelį, Jungtines Valstijas ir jų sąjungininkes, nepripažįsta Palestinos valstybės.

Tarp Azijos šalių – tai Japonija, Pietų Korėja ir Singapūras.

Nepripažįsta ir Kamerūnas, Panama ir dauguma Okeanijos šalių.

Dar neseniai Europa buvo labiausiai susiskaldžiusi šiuo klausimu – iki antrojo šio amžiaus dešimtmečio vidurio tik Turkija ir buvusios Sovietų bloko šalys buvo pripažinusios Palestinos valstybingumą.

Kai kurios buvusios Rytų bloko šalys, pavyzdžiui, Vengrija ir Čekija, vis dar nepripažįsta jos dvišaliu lygiu.

Lietuva taip pat nėra pripažinusi Palestinos valstybės.

Vakarų ir Šiaurės Europa kadaise buvo vieninga šiuo klausimu, išskyrus Švediją, kuri 2014 metais paskelbė apie pripažinimą.

Tačiau karas Gazos Ruože viską pakeitė, ir Norvegija, Ispanija, Airija ir Slovėnija 2024 metais pasekė Švedijos pavyzdžiu, o pastarosiomis dienomis prie jų prisijungė ir kitos šalys.

Italija ir Vokietija sako, kad neketina pripažinti Palestinos valstybės.

Ką reiškia Palestinos pripažinimas?

Romainas Le Boeufas, tarptautinės teisės profesorius Ekso-Marselio universitete Pietų Prancūzijoje, pavadino Palestinos valstybės pripažinimą „vienu iš sudėtingiausių klausimų“ tarptautinėje teisėje, „kažką panašaus į tarpinį tašką“ tarp politiškumo ir teisiškumo.

Jis AFP sakė, kad valstybės gali laisvai pasirinkti pripažinimo laiką ir formą, ir tai gali labai skirtis.

Anot R. Le Boeufo, nėra jokios įstaigos, kurioje būtų registruojami pripažinimai.

„Vakarų Krante veikianti Palestiniečių autonomija į savo sąrašą įtraukia viską, ką laiko pripažinimo veiksmais, tačiau tai daro iš grynai subjektyvaus žiūros taško. Taip pat ir kitos valstybės sakys, kad jos pripažino arba nepripažino, tačiau iš tikrųjų neturės pateikti jokių paaiškinimų“, – teigė jis.

Tačiau yra vienas punktas, dėl kurio tarptautinė teisė yra gana aiški: „Pripažinimas nereiškia, kad valstybė buvo sukurta, taip pat kaip ir nepripažinimas netrukdo valstybei egzistuoti“, – sakė jis.

Nors pripažinimas turi daugiausia simbolinę ir politinę reikšmę, trys ketvirtadaliai šalių teigia, „kad Palestina atitinka visas būtinas sąlygas, kad būtų valstybė“, sakė jis.

„Žinau, kad daugeliui žmonių tai atrodo tik simbolinis žingsnis, bet iš tiesų simbolizmo požiūriu tai yra tam tikras lūžio taškas“, – rugpjūtį „The New York Times“ tinklalaidėje teigė prancūzų bei britų teisės profesorius Philippe'as Sandsas.

„Nes pripažinus Palestinos valstybingumą (...) iš esmės Palestiną ir Izraelį tarptautinės teisės požiūriu traktuotumėte vienodai“, – sakė jis.