Centro kairiosios opozicinės partijos lyderis 61-erių K. Starmeris yra kilęs iš darbininkų klasės.

„Mano tėtis buvo įrankių gamintojas, o mama – slaugytoja“, – dažnai rinkėjams sako K. Starmeris, prieštaraudamas oponentų teiginiams, kad jis priklauso pasipūtusiam liberalaus Londono elitui.

K. Starmeris išlieka mįslė daugelio rinkėjų akyse, tačiau prognozuojama, kad po ketvirtadienio visuotinių rinkimų jis įsikurs Dauningo gatvėje.

Kritikai jį vadina neįkvepiančiu oportunistu, tačiau šalininkai tvirtina, kad jis yra vadybininkas pragmatikas, kuris į premjero postą žvelgs taip pat, kaip ir į teisininko karjerą: nenuilstamai ir kruopščiai.

Neseniai pasakytoje kampanijos kalboje K. Starmeris sakė, kad „politika turi būti apie tarnavimą“ ir tai, jog reikia „valstybę statyti į pirmą vietą, o partiją – į antrą“.

Taip jis kalbėjo jau 14 metų tęsiantis konservatorių valdymui, kai šaliai vadovavo penki skirtingi ministrai pirmininkai.

K. Starmeris, kartais atrodantis lyg jaustųsi nejaukiai atsidūręs dėmesio centre, yra ištikimas futbolo klubo „Arsenal“ gerbėjas.

Vyras, į politiką atėjęs vėlai, stengiasi atsikratyti savo nuobodos įvaizdžio viešumoje, nors kalbama, kad privačioje aplinkoje jis yra linksmas ir atsidavęs žmogus.

Jei bus išrinktas, jis pažadėjo išlaikyti savo įprotį nedirbti penktadienį po 18 val. ir leisti laiką su šeima žmona Victoria ir dviem paaugliais vaikais.

Motinos mirtis

1962 metų rugsėjo 2-ają gimęs Keiras Rodney Starmeris augo ankštame dviaukščiame name netoli Londono su sunkiai sergančia motina ir emociškai nutolusiu tėvu.

Jis turėjo tris brolius ir seseris, iš kurių vienas turėjo mokymosi sunkumų. Jo tėvai buvo gyvūnų mylėtojai, kurie gelbėjo asilus.

„Kai kuris nors iš mūsų išeidavo iš namų, jie mus pakeisdavo asilu“, – juokavo K. Starmeris.

Vaikystėje K. Starmeris buvo talentingas muzikantas ir savaitgaliais lankė prestižinę Londono muzikos mokyklą.

Po teisės studijų Lidso ir Oksfordo universitetuose K. Starmeris ėmėsi kairiųjų pažiūrų veiklos, gynė profesines sąjungas, prieš „McDonald's“ pasisakančius aktyvistus ir mirties bausme nuteistus kalinius užsienyje.

2003 metais jis pradėjo artėti prie isteblišmento, tuo šokiruodamas kolegas ir draugus. Jis ėmė dirbti Šiaurės Airijos policijoje ir turėjo užtikrinti, kad policija laikytųsi žmogaus teises reglamentuojančių teisės aktų.

Po penkerių metų jis buvo paskirtas Anglijos ir Velso prokuratūros direktoriumi, kai ministru pirmininku tapo leiboristas Gordonas Brownas.

2008–2013 metais jis prižiūrėjo parlamento narių baudžiamąjį persekiojimą už piktnaudžiavimą išlaidomis, žurnalistų persekiojimą už planus įsilaužti į telefonus ir jaunų riaušininkų, dalyvavusių neramumuose visoje Anglijoje, persekiojimą.

Karalienė Elžbieta II 2014-aisiais K. Starmerį įšventino į riterius, nors jis retai naudoja prieš savo vardą žodį „seras“.

2015 metais jis buvo išrinktas parlamento nariu, atstovaujančiu kairiųjų pažiūrų rinkėjus iš šiaurės Londono.

Likus vos kelioms savaitėms iki jo išrinkimo, jo motina mirė nuo retos sąnarių ligos, dėl kurios daugelį metų negalėjo vaikščioti.

Maištas

2021 metais, interviu televizijai metu, jis apsipylė ašaromis, kai pasakojo, kaip kankinanti motinos mirtis palaužė jo tėvą.

Praėjus vos metams po to, kai tapo parlamento nariu, K. Starmeris prisijungė prie leiboristų įstatymų leidėjų maišto dėl, jų vertinimu, radikalaus kairiojo Jeremy Corbyno vadovavimo trūkumo per referendumo dėl išstojimo iš Europos Sąjungos kampaniją.

Maištas nepavyko, ir vėliau tais pačiais metais K. Starmeris grįžo kaip leiboristų atstovas spaudai „Brexito“ klausimais, o galiausiai pakeitė J. Corbyną partijos vadovo poste.

J. Corbynas per ankstesnius visuotinius rinkimus prieš penkerius metus atvedė partiją į didžiausią pralaimėjimą nuo 1935 metų.

Pakeitęs jį. K. Starmeris pademonstravo negailestingumą, grąžindamas partiją į labiau centristinę poziciją, taip pat jam teko kovoti su antisemitizmu partijos gretose.

Kairieji kaltina jį išdavyste, nes jis atsisakė daugelio pažadų, kuriuos davė per sėkmingą kampaniją dėl partijos lyderio kėdės, įskaitant ilgametę poziciją dėl nemokamo aukštojo mokslo.

Tačiau jo atnešti strateginiai pokyčiai, kuriais siekta sugrąžinti leiboristus į valdžią, atspindi jo gyvenimo nuostatą nuosekliai siekti sėkmės.

„Jei gimei be privilegijų, neturi laiko kvailioti“, – yra sakęs K. Starmeris.

„Nevaikštai aplink problemas jų nespręsdamas ir nepasiduodi instinktams organizacijų, kurios nenori susitaikyti su pokyčiais“ – kalbėjo jis.