Teisių gynimo grupės šią priemonę, kuriai dar turi pritarti aukštieji parlamento rūmai, apibūdino kaip diskriminacinę ir teigė, kad ji padidins LGBTIQ žmonių pažeidžiamumą Centrinės Azijos šalyje, kurioje daugumą sudaro musulmonai ir kuri yra Rusijos sąjungininkė.

Įstatymu būtų uždrausta skleisti „informaciją viešose erdvėse ir žiniasklaidoje, kurioje propaguojama pedofilija ir (arba) netradicinė seksualinė orientacija“.

Daugybė teisių grupių paragino parlamento narius atmesti įstatymą, teigdamos, kad jo priėmimas „šiurkščiai pažeistų Kazachstano tarptautinius įsipareigojimus žmogaus teisių srityje“, sakoma „International Partnership for Human Rights“ pareiškime.

Tarp Rusijos ir Kinijos esanti didžiulė buvusi sovietinė respublika, turtinga gamtinių išteklių, bando politiškai balansuoti tarp savo kaimynių milžinių ir Vakarų.

Kazachstano prezidentas Kassymas-Jomartas Tokayevas (Kasymas Žomartas Tokajevas) šiuo metu su valstybiniu vizitu lankosi Maskvoje, kur, kaip tikimasi, pasirašys strateginės partnerystės susitarimą su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu.

Anksčiau šiais metais K.-J. Tokayevas reiškė pyktį tai, ką jis vadino LGBTIQ vertybių augimu.

„Ištisus dešimtmečius vadinamosios demokratinės moralinės vertybės, įskaitant LGBT, buvo primetamos daugeliui šalių“, – rašė jis socialiniuose tinkluose.

Vartodamas panašią retoriką kaip Maskvos, jis pridūrė, kad įvairios nevyriausybinės organizacijos ir fondai naudojo tai kaip priedangą kištis į kitų šalių vidaus reikalus.

2013 metais Rusija priėmė savo įstatymą, nukreiptą prieš LGBTIQ, kuriuo iš pradžių uždraudė vadinamąją „netradicinių seksualinių santykių propagandą“ tarp vaikų.

2022 metais įsiveržusi į Ukrainą, ji išplėtė šios priemonės taikymą suaugusiesiems ir sustiprino kampaniją, nukreiptą prieš LGBTIQ grupes ir asmenis.

Kelios kitos šalys, įskaitant Europos Sąjungos nares Vengriją ir Bulgariją, taip pat priėmė prieš LGBTIQ „propagandą“ nukreiptus įstatymus, kurie, pasak kritikų, yra įkvėpti Rusijos teisės aktų.