Tai skelbia Rusijos leidinys „Kommersant“, remdamasis dviejų solidžių Rusijos ekonominių tyrimų centrų duomenimis.

Tyrimo autoriai palygino, kaip 2018 metais, palyginti su 2013-aisiais, Rusijoje pasikeitė embargo sąraše esančių produktų gamyba, vartojimas ir kainos. Tyrimui panaudoti Rusijos nacionalinės statistikos tarnybos „Rosstat“, „Euromonitor“ ir Jungtinių Tautų duomenys.

„Per penkerius metus Rusijai pavyko pasiekti pažangos tik gaminant kiaulieną, paukštieną ir auginant pomidorus. Visame kitame – akivaizdus pralaimėjimas patiriamų nuostolių požiūriu“, – tvirtina ekonomistai.

Jų skaičiavimais, dėl embargo per pastaruosius penkerius metus Rusijos vartotojai kasmet prarasdavo vidutiniškai po 530 mlrd. rublių. Nauda dėl aukščiau minėtos trijų rūšių produkcijos efektyvaus gamybos augimo vertinamas 75 mlrd. rublių per metus, todėl realūs nuostoliai siekia 445 mlrd. rublių, arba apie 3 tūkst. rublių kiekvienam šalies gyventojui, kasmet.

Anot tyrimo autorių, 84 proc. iš šių 445 mlrd. rublių kasmet perskirstomi vietos gamintojų naudai, tačiau daugumą embargo sąrašo prekių taip ir nepavyko pakeisti analogiškomis kainos ir kokybės požiūriu vietinėmis. 13 proc. šios sumos virto grynaisiais nuostoliais ekonomikai, o likę 3 proc. atiteko brangesnio importo tiekėjams, daugiausiai Baltarusijai, nelyginamai mažesnės dalys – kelioms Pietų Amerikos valstybėms.