„Ukraina ne kartą demonstravo pasirengimą iš naujo paleisti taikos procesą. Vis dėlto, kadangi esamų susitarimų jų esama forma įgyvendinimas neįmanomas, šių susitarimų atnaujinimas yra būtina išankstinė sąlyga bet kokia tolesnei pažangai“, – rašė O. Reznikovas šeštadienį strateginių studijų centro „Atlantic Council“ tinklaraštyje publikuotame straipsnyje.

Jis pabrėžė, kad Ukraina įvykdė beveik visus įsipareigojimus, kuriuos prisiėmė per viršūnių susitikimą Normandijos formatu Paryžiuje 2019 metų gruodį.

„Nuo to laiko abi šalys du kartus paleido sulaikytųjų. Mes nustatėme 19 sklypų humanitariniam išminavimui ir keturis naujus rajonus pajėgų atitraukimui. Pirmą kartą nuo konflikto pradžios 2014-aisiais buvo sutarta dėl ugnies nutraukimo penkiems mėnesiams. Nors nebuvo tobulas, šis ugnies nutraukimas neabejotinai išgelbėjo gyvybių“, – pažymėjo O. Reznikovas.

Jis priminė, kad 2020 metų pavasarį Ukraina papildė delegaciją Trišalėje kontaktinėje grupėje (TKG) vyriausybės nariais ir parlamento komitetų pirmininkais. Pagal Minsko susitarimus prie delegacijos taip pat prisidėjo Donecko ir Luhansko sričių dalių ukrainiečių atstovai. 2020 metų lapkritį buvo atidarytos dvi naujos sienos perėjos Luhansko srityje.

Tuo pačiu O. Reznikovas apkaltino rusus tuo, kad jie nuo 2020 metų vasaros naudojosi visomis galimybėmis paralyžiuoti TKG darbą ir nevykdyti savo įsipareigojimų. Pasak ukrainiečių vicepremjero, Ukraina pateikė savo parengtą Minsko susitarimų įgyvendinimo planą, bet Rusija savo požiūrio neišdėstė.

„Esminis klausimas dabar yra tas, ar galima įtikinti Rusiją priimti modernizuotą Minsko susitarimų variantą arba visiškai naują derybų formatą. Šį klausimą kėlė ESBO (Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos) atstovai, taip pat mūsų partneriai vokiečiai ir prancūzai. Ukraina dėkinga už jų paramą, bet taip pat turime pažymėti, kad šių pastangų rezultatai labai riboti. Galiausiai taikos proceso pažanga priklauso nuo Rusijos noro arba, tiksliau kalbant, nuo Rusijos nenoro užbaigti konfliktą“, – sakė jis.

O. Reznikovas pridūrė, kad visos galimybės dėl tolesnių saugių žingsnių pagal esamus susitarimus praktiškai išnaudotos.

„Žodis „saugių“ čia turi didelę reikšmę. Ukraina nesutiks su niekuo, ką Ukrainos visuomenė laikys nepriimtinu dalyku, kas gali dar labiau destabilizuoti esamą padėtį. Mes nerizikuosime visapusišku karu Rytų Europoje“, – sakė jis.

Vicepremjeras pažymėjo, kad artimiausiomis savaitėmis ir mėnesiais laukiamos politinės permainos gali suteikti naują postūmį įstrigusiam taikos procesui.

„Šiais metais atsistatydins [Vokietijos] kanclerė [Angela] Merkel. Jai pasitraukus Vladimiras Putinas liks vienintelis pradinio Minsko susitarimų ketverto narys. Švedija ėmė pirmininkauti ESBO. Amerikoje Joe Bidenas (Džo Baidenas) netrukus įsikraustys į Baltuosius rūmus. Šie nauji lyderiai paveldės Ukrainos taikos procesą, kaip ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas)", – paaiškino O. Reznikovas.

Pasak jo, pripažindama šio taikos proceso sudėtingumą Ukraina viliasi, kad būsimos permainos gali sukurti naujų galimybių.

„Pavyzdžiui, mes tikimės, kad naujoji Bideno administracija aktyviau dalyvaus derybose. Kadangi JAV yra ESBO narė, jų atstovai galėtų prisidėti prie moderatorių komandų, dalyvaujančių įvairiuose pogrupiuose, drauge su Didžiosios Britanijos ir Kanados atstovais“, – pažymėjo jis.

Ginkluotas konfliktas Donbase prasidėjo 2014 metais, pasikeitus valdžiai Kijeve. Šiuo metu Donecko ir Luhansko srityse yra Kijevo nekontroliuojamos separatistų teritorijos, pasiskelbusios Donecko liaudies respublika ir Luhansko liaudies respublika. Jos ribojasi su Rusija, o nuo likusios Ukrainos teritorijos dalies jas skiria vadinamoji sąlyčio linija, grindžiama Minsko susitarimais.