Tuo metu Honkongo lyderė Carrie Lam (Keri Lam) liaupsino naują Pekino parengtą saugumo įstatymą, kuris, jos teigimu, padėjo atkurti stabilumą neramiame tarptautiniame finansų centre.

Kinija savo įkūrimą mini spalio 1-ąją kruopščiai organizuojamomis iškilmėmis.

Tačiau Honkonge ši diena tapo kupina liūdesio, ypač tiems, kurie nerimauja dėl autoritarinio Pekino vykdomo vis intensyvėjančio susidorojimo su disidentais.

Protestai faktiškai buvo draudžiami beveik visus šiuos metus dėl COVID-19 apribojimų, taikomų susibūrimams. Be to, Pekinas birželį primetė miestui griežtą nacionalinio saugumo įstatymą.

Ketvirtadienio rytą virš Honkongo uosto skriejo sraigtasparniai su Kinijos ir Honkongo vėliavomis, o C. Lam ir aukšto rango Kinijos pareigūnai dalyvavo ceremonijoje, kurios vietą supo policininkai ir saugumo užtvarai.

„Pastaraisiais mėnesiais visų akivaizdoje yra neginčijamas faktas, kad mūsų visuomenėje vėl įsivyravo taika“, – savo kalboje pabrėžė Honkongo lyderė.

„Mūsų šalies nacionalinis saugumas buvo apsaugotas Honkonge, o mūsų piliečiai vėl gali naudotis savo teisėmis ir laisvėmis pagal įstatymus“, – pridūrė ji.

Tačiau policininkai ketvirtadienį sulaikė tuos, kas visgi išdrįso protestuoti.

Policija pranešė, kad daugiau nei 80 asmenų buvo sulaikyti, daugiausia dėl „neteisėto susirinkimo“. Pareigūnai taip pat plakatais perspėjo minias, kad jos savo šūkiais pažeidžia nacionalinio saugumo įstatymą.

Pernai minint Nacionalinę dieną, Kinijos įkūrimo 70-ąsias metines, kilo įnirtingų susirėmimų tarp protestuotojų ir policijos. Tuomet Honkongą krėtė septynis mėnesius besitęsusios prodemokratinio judėjimo demonstracijos.

Šiemet miesto valdžia atsisakė sankcionuoti protesto eitynes – neva saugumo sumetimais ir dėl COVID-19 suvaržymų, draudžiančių viešosiose erdvėse rinktis daugiau nei keturiems žmonėms.

C. Lam administracija taip pat metams atidėjo rugsėjį turėjusius įvykti vietos valdžios rinkimus, kurie paprastai yra viena iš retų progų, kai honkongiečiai gali atiduoti savo balsą. Savo sprendimą vyriausybė motyvavo koronaviruso keliama grėsme.

Vienas šaltinis policijoje naujienų agentūrai AFP sakė, kad siekiant užkirsti kelią potencialiems protestams buvo mobilizuoti 6 tūkst. policininkų – dvigubai daugiau nei įprasta.

„Nutraukime vienpartinį valdymą“

Visą rytą žinomi demokratijos šalininkai rengė nedideles protesto akcijas, specialiai būriuodamiesi ne daugiau kaip keturių žmonių grupelėmis.

„Šiandien Kinijoje tie, kas siekia laisvės, yra tramdomi, o tie, kas yra atsakingi už tramdymą, yra valdžioje“, – žurnalistams pareiškė aktyvistas Lee Cheuk-yanas (Li Čukjanas).

Viena demonstrantų grupė, kurią supo maždaug 40 policininkų, skandavo „Nutraukime vienpartinį valdymą“ ir sudegino protesto peticiją.

Kiti aktyvistai buvo susirinkę prie budriai saugomo Ryšių biuro, atstovaujančio Pekino vyriausybei mieste.

Ankstesnę dieną šios agentūros vadovas Luo Huiningas pasakė kalbą, kuria paragino skatinti patriotines nuotaikas Honkonge, nes didžiavimasis tėvyne, jo teigimu, yra pareiga, o ne pasirinkimas.

Viename parduotuvių rajone, kur pernai įvyko nemažai susirėmimų, ketvirtadienio popietę buvo daug daugiau riaušių policininkų nei gyventojų, pirkėjų ir šūkius skandavusių žmonių.

Pareigūnai stabdė ir apieškojo arba tiesiog ragino pasitraukti žmones, kuriuos palaikydavo įtartinais: vienas vyras švilpavo protesto dainos melodiją, kitas mojavo geltonu balionu – ši spalva asocijuojasi su prodemokratiniu judėjimu.

Vienas protestuotojas, prisistatęs Ricky (Rikiu), sakė nusprendęs tyliai viešai skaityti prodemokratiniam judėjimui prijaučiantį laikraštį „Apple Daily“.

„Visi žino, kad pagal nacionalinio saugumo įstatymą nebegalima sakyti daugelio dalykų“, – AFP teigė jis.

„Bet vis tiek noriu išeiti į gatvę, net jei tai tėra mažytės pastangos, kurias galiu įdėti“, – pridūrė vyras.

Tais retais atvejais, kai mieste prasiveržia demonstracijos, riaušių policininkai ir civilinius rūbus dėvintys pareigūnai tučtuojau imasi veiksmų: pavyzdžiui, vieną rugsėjo dieną buvo sulaikyti beveik 300 asmenų.

Per pastaruosius 16 mėnesių protestų metu buvo sulaikyti daugiau nei 10 tūkst. žmonių, o teismus užplūdo bylų, įskaitant iškeltas daugeliui prodemokratinio judėjimo lyderių, lavina.

Naujasis saugumo įstatymas

Susidoroti su disidentais padeda nacionalinio saugumo įstatymas, kurį Kinija primetė miestui birželio mėnesį.

Aptakiai suformuluotu teisės aktu kriminalizuojamas tam tikrų nuomonių reiškimas, o žemyninės Kinijos saugumo aparatui pirmąkart leidžiama atvirai veikti Honkonge.

Saugumo įstatymas paskatino JAV paskelbti sankcijas, o daugelis kitų Vakarų valstybių jį pasmerkė.

Tačiau Pekino ir Honkongo valdžia teigia, kad šis teisės aktas yra būtinas, norint atkurti stabilumą finansų centre.