Tačiau, kad ir kas laimės rinkimus, panašu, kad turės užtikrinti laipsnišką šalies perėjimą nuo naftos sektoriaus ir jo sukurtų darbo vietų.

Apklausos rodo, kad opozicinė Leiboristų partija ketina pakeisti Ernos Solberg valdančiąją konservatorių koaliciją, bet leiboristams reikės bent dviejų arba daugiau partijų paramos, kad būtų garantuota dauguma parlamente.

Nuo tada, kai rugpjūčio 9 d. Jungtinės Tautos savo ataskaitoje įspėjo, jog pasaulinis atšilimas greitai taps nevaldomas, klimato kaita tapo viena svarbiausių debatų temų. Kita svarbi tema šalyje, kurioje egalitarizmas yra pamatinė vertybė, – didėjanti skirtis tarp turtingųjų ir vargšų. Žmogus, kuris tikisi po rugsėjo 12–13 dienomis balsavimo tapti ministru pirmininku – leiboristų lyderis Jonas Gahras Stoere – pažadėjo spręsti nelygybės klausimą per mokesčių lengvatas mažas ir vidutines pajamas gaunančioms šeimoms bei jų didinimą turtingiesiems.

„Reikia užtikrinti lygias teises ir lygias galimybes, – sakė jis „Reuters“. – (Nelygybė) ... pastaraisiais metais didėja. Taigi teisingesnis paskirstymas yra mūsų politikos pagrindas, ir tai bus jaučiama."

Norvegijoje vaikų, nuolat gyvenančių mažas pajamas gaunančiuose namų ūkiuose, dalis išaugo nuo 3,3 proc. 2001 metais iki 11,7 proc. 2019-aisiais, rodo Norvegijos statistikos duomenys, o būsto kainos augo greičiau nei atlyginimai – per 30 metų padidėjo šešis kartus.

J. G. Stoere sako, kad jo vyriausybė taip pat sutelks dėmesį į Norvegijos išmetamo CO2 kiekio mažinimą pagal 2015 metų Paryžiaus susitarimą, tačiau tuo pat metu stengsis išvengti darbo vietų praradimo savo didžiausiame eksporto sektoriuje – naftos ir dujų gavyboje.

„Turime devynerius metus pasiekti 2030 metų tikslus pagal Paryžiaus susitarimą, tad 55 proc. sumažinsime savo išmetamų teršalų kiekį“, – sakė jis.

Tikimasi, kad Žaliųjų ir Socialistinės kairės partijos bei marksizmo įkvėpti raudonieji, visi susirūpinę aplinkosauga, laimės daugiau vietų parlamente ir sieks daryti įtaką kitai vyriausybei, lygiai kaip ir kaimiškoji Centro partija.