Daugelis šalių, įskaitant devynias Lotynų Amerikos šalis, suabejojo rezultatais, o pirmadienį Venesueloje žmonės išėjo į gatves protestuoti prieš Nicolaso Maduro (Nikolaso Maduro) pergalę šalies vadovo rinkimuose.

„Matome, kad opozicija nenori pripažinti pralaimėjimo. Tačiau manome, kad ji privalo tai padaryti“, – žurnalistams pareiškė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Maskva palaiko draugiškus santykius su N. Maduro, o pirmadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas jį pasveikino su perrinkimu.

D. Peskovas antradienį taip pat perspėjo kitas šalis, kurių jis neįvardijo, nesikišti į Venesuelos politiką.

„Labai svarbu, kad trečiosios šalys neskatintų bandymų pakeisti padėtį Venesueloje ir kad Venesuela būtų laisva nuo išorės įtakos“, – pridūrė jis.

Maskva nuolat tvirtina, kad antivyriausybinius protestus Rusijoje ir jos sąjungininkėse esą finansuoja arba kursto Vakarai.

Pranešama, kad protesto Venesuelos šiaurės vakarinėje Jarakujaus valstijoje metu žuvo vienas žmogus, kai saugumo pajėgos, malšindamos demonstracijas, panaudojo ašarines dujas ir gumines kulkas.

Sekmadienį šalies lyderiui lojali rinkimų taryba paskelbė, kad N. Maduro surinko 51,2 proc. balsų, o tai reiškia, kad jis buvo perrinktas trečiajai šešerių metų kadencijai. Tačiau opozicija ir pagrindinės regiono kaimynės iš karto atmetė oficialius rezultatus.

61-erių N. Maduro pirmadienį dalyvavo posėdyje, kuriame Nacionalinė rinkimų taryba (CNE) patvirtino jo perrinkimą trečiajai šešerių metų kadencijai.

Jis atmetė tarptautinę kritiką ir abejones dėl sekmadienio balsavimo rezultatų, teigdamas, kad Venesueloje bandyta įvykdyti „fašistinį ir kontrrevoliucinį“ perversmą.

Tuo metu opozicijos kandidatas Edmundo Gonzalezas Urrutia (Edmundas Gonsalesas Urutija) sekmadienį vykusiuose rinkimuose, anot rinkimų tarybos, surinko 44,2 proc. balsų.

Opozicijos koalicija atmetė prezidento pergalę rinkimuose, teigdama, kad jos kandidatas iš tikrųjų surinko 70 proc. balsų.