Kroatai sekmadienį balsuoja antrajame prezidento rinkimų rate, kuriame atkakliai varžosi dabartinis šalies vadovas, centro kairiesiems atstovaujantis Ivo Josipovičius (Ivas Josipovičius), ir konservatorių kandidatė Kolinda Grabar-Kitarovič, abu žadantys padėti išjudinti stringančią naujausios Europos Sąjungos (ES) narės ekonomiką.

Rinkimų apylinkės buvo atidarytos 7 val. (8 val. Lietuvos laiku) ir dirbs 12 valandų.

Abu kandidatai pirmajame rinkimų rate prieš dvi savaites gavo po maždaug tiek pat balsų – 57 metų I.Josipovičius, buvęs teisės profesorius ir klasikinės muzikos kompozitorius, vos vienu procentu aplenkdamas K.Grabar-Kitarovič gavo 38,5 proc. balsų.

Populiarus dabartinis prezidentas – trečiasis šios buvusios Jugoslavijos respublikos lyderis nuo nepriklausomybės paskelbimo 1991 metais – priklauso Socialdemokratų partijai (SDP), kuri yra pagrindinė jėga valdančiojoje koalicijoje.

Jo varžovė iš pagrindinės opozicinės konservatorių partijos HDZ, buvusi užsienio reikalų ministrė ir NATO generalinio sekretoriaus pavaduotoja, siekia tapti pirmąja moterimi šalies prezidento poste.

46 metų K.Grabar-Kitarovič, kuri priklauso HDZ nuosaikiajam sparnui, po pirmojo rato sakė, jog rinkėjai parodė norintys permainų.

Analitikai mano, kad apylygiai pirmojo rato rezultatai atspindi nepasitenkinimą SDP vadovaujamos vyriausybės darbu ir I.Josipovičiaus nesugebėjimu kritikuoti jos ekonominės politikos.

Premjero Zorano Milanovičiaus vyriausybė tapo itin nepopuliari, kai nesugebėjo atgaivinti Kroatijos ekonomikos, kuri su recesija grumiasi pastaruosius šešerius metus.

Viltys, kad įstojimas į ES suteiks postūmį šios mažos, 4,2 mln. gyventojų turinčios valstybės prie Adrijos jūros ekonomikai, blėso.

Švelniu balsu kalbantis I.Josipovičius, kuris prieš penkerius metus laimėjo prezidento rinkimus su antikorupcine programa, kaip žinia, fortepijonu atliko Ludwigo van Beethoveno (Liudviko van Bethoveno) „Odę džiaugsmui“, kai Kroatija 2013 metais įstojo į ES, tapdama 28-ąja šio bloko nare.

Jis vylėsi, kad narystė Bendrijoje atgaivins nuo turizmo priklausomą šalies ekonomiką, bet ji po šešerių recesijos metų lieka viena silpniausių Bendrijoje.

Nedarbas siekia beveik 20 proc., pusė šalies jaunimo neturi darbo, o valstybės skola sudaro beveik 80 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).