Kai euro zonoje tvyro nestabilumas, o ES šalys mažina valstybės išlaidas, Latvija skelbia įveikusi krizę ir nuo taupymo režimo pereina prie mokesčių mažinimo.

Premjeras trykšta optimizmu

"Mažėjantys nedarbo rodikliai, pamažu augantys atlyginimai, didėjančios investicijos ir faktas, kad Latvijos ekonomika jau antrą ketvirtį iš eilės auga sparčiausiai ES – visa tai rodo, kad finansų krizė įveikta", – interviu Didžiosios Britanijos nacionaliniam transliuotojui BBC sakė Latvijos ministras pirmininkas Valdis Dombrovskis.

Premjeras tikino, kad sėkmę lėmė tos pačios priemonės, kurias nesėkmingai bando diegti Graikija.

Bet ne visi Latvijoje yra tokie optimistiški, kaip vyriausybės vadovas. Ekonomistai atkreipia dėmesį, kad nedarbas siekia 16 proc., o kas dešimtas gyventojas gyvena žemiau skurdo ribos.

Maža to, ekonomikai augti gali trukdyti kvalifikuotos darbo jėgos stoka, nes dėl krizės šalį paliko tūkstančiai gerų specialistų.

Nuostolius kompensuos augimas

Atsisakyti dalies biudžeto pajamų sumažinus mokesčius pasiūlė Latvijos finansų ministerija, kuri pastaruosius trejus metus vykdė visiškai priešingą politiką. Būtent Finansų ministerija anksčiau išreikalavo padidinti pridėtinės vertės (PVM) ir pajamų mokesčius.

Dabar planuojama PVM jau šiemet sumažinti nuo 22 iki 21 proc., o pajamų mokestį per artimiausius trejus metus – nuo 25 iki 20 proc.

Vyriausybė teigia taip siekianti sumažinti struktūrinio nedarbo rizikas ir šešėlinės ekonomikos mastą. Be to, sumažintas pridėtinės vertės mokestis padės suvaldyti infliaciją.

Siūlomi pakeitimai šalies biudžetui šiemet kainuos 30 mln. dolerių, o kitąmet – 150 mln. dolerių.

Bet vyriausybė įsitikinusi, kad nuostolius padės kompensuoti augantis bendrasis vidaus produktas (BVP).

"Dabar mūsų padėtis unikali, nes bendras ekonominis aktyvumas ES krenta, o dauguma šalių išgyvena kredito reitingų mažėjimą. Mūsų šaliai, priešingai, jis buvo padidintas, – teigė V.Dombrovskis. – Latvija disonuoja visos Europos fone. Šiemet mums prognozuojamas sparčiausias ekonomikos augimas visoje ES."

Iš tiesų, markoekonominiai rodikliai įkvepia optimizmo. Pernai Latvijos BVP išaugo 5,5 proc., nors ekspertai prognozavo tik 3–4 proc. augimą. Valstybė surinko 16 proc. daugiau mokesčių, biudžeto deficitas sumažėjo daugiau nei du kartus, pramonės produkcija išaugo 8,5 proc., mažmeninė prekyba – 11,7 proc.

Padėjo vidinė devalvacija

Latvijos vadovų optimizmui netrukdo nei Pietų Europos problemos, nei būgštavimai dėl visos euro zonos ateities. Premjeras V.Dombrovskis su amerikiečiu ekonomistu Andersu Oslundu net parašė knygą "Kaip Latvija įveikė finansų krizę".

"Įvykdytos reformos buvo įvertintos ir tarptautiniu lygmeniu. Finansų rinkos jau yra įsitikinusios šalies stabilumu, o Pasaulio banko tyrimas "Doing Business 2012" parodė, kad Latvija užima aukštą 21 vietą", – teigė V.Dombrovskis.

Pasak premjero, Latvijos ekonomikai padėjo tai, kad šalis išsaugojo nacionalinės valiutos kursą ir įvykdė vadinamąją vidinę devalvaciją.

"Išėjome iš krizės konsolidavę biudžetą ir įvykdę struktūrines reformas, – sakė V.Dombrovskis. – Tokia politika padėjo Latvijai per mažiau nei trejus metus iš valstybės, labiausiai nukentėjusios nuo krizės, virsti ES sparčiausiai ekonomiškai augančia šalimi, kur gamybos ir eksporto mastas jau viršijo ikikrizinį lygį."

Minėta vidinė devalvacija buvo įvykdyta gerokai sumažinus valstybės išlaidas. Tokį mechanizmą nesėkmingai bando taikyti Graikija.

Gegužės pradžioje reitingų agentūra "Standard & Poor's" Latvijos reitingą padidino nuo ВВ– iki ВВВ+. Tarptautinis valiutos fondas (TVF), kuris kartu su kitomis organizacijomis Latvijai skyrė 4,5 mlrd. eurų kreditą, padidino šalies ekonomikos šių metų augimo prognozę nuo 3,5 proc.

Praėjusių metų pabaigoje prognozė, minėta TVF ir Latvijos vyriausybės susirašinėjimuose, tesiekė 2,5 proc. Pesimizmą tuo metu lėmė nestabilumas euro zonoje, bet iki šiol Latvijai pavyko išvengti su juo susijusių bėdų.

"Taip, ES yra mūsų stambiausia prekybos partnerė, bet mes nuo šio regiono priklausome mažiau nei kitos ES narės, – sakė "DnB Nord banka" ekonomistas Peteris Strautinis. – Mes prekiaujame ir su kitomis šalimis bei Rusija, o mūsų pagrindinės partnerės ES – pirmiausia Skandinavija ir Vokietija. Tai nėra tos šalys, kurios dabar išgyvena sunkiausius laikus."

Proveržiui prielaidų nemato

Tačiau tiek Latvijos vyriausybė, tiek tarptautiniai ekspertai turi pagrindo nerimauti.

Savo pastarojoje ataskaitoje apie Latvijos markoekonominę padėtį TVF atkreipė dėmesį į aukštą nedarbo lygį ir didžiulį skaičių žmonių, atsidūrusių už skurdo ribos.

Darbo ieško 16,3 proc. gyventojų, 9 proc. turi nepasiturinčių statusą, t. y. uždirba mažiau nei 180 dolerių (495 litus) per mėnesį. Vidutinis darbo užmokestis 2011 m. pabaigoje siekė 640 dolerių (1760 litų).

Pasak ekonomistų, padėtis gerės tik sukūrus naujų darbo vietų, o tai priklauso nuo Latvijos verslininkų sėkmės eksporto rinkose, investicijų srauto ir vietos bankų aktyvumo.

Tačiau ir čia gali kilti sunkumų.

"Dabar Latvijos verslininkų konkurencingumo lygis yra gana žemas, – BBC teigė ekonomikos mokslų daktaras Uldis Uosis. – Latvijoje gaminama produkcija turi mažą arba vidutinę pridedamąją vertę. Tokių produktų rinkoje konkurencija labai didelė, sunku surasti savo nišą, mažiau erdvės manevruoti."

Be to, pasak U.Uosio, į Europą grįžo krizė, ir dabar jau kalbama ne tik apie keletą Pietų Europos valstybių.

"Tai rodo, kad artimiausiu metu negalėsime kalbėti apie aktyvią plėtrą", – konstatavo ekspertas.

Anot jo, Latvijos atveju reikėtų atsižvelgti ir į specifinius vidinius veiksnius, tokius kaip milžiniškos skolos privačiajame ir valstybiniame sektoriuose.

"Nei privatusis sektorius, nei valstybė negali sau leisti plėstis, o be jų jokie proveržiai neįmanomi", – teigė U.Uosis.

Maža to, Latviją paliko daug kvalifikuotų specialistų.

"Jau dabar verslininkai skundžiasi, kad nėra inžinierių, nėra technologų. Tai reiškia, jog negali būti jokių investicijų į technologijas, nes jų tiesiog nebus kam prižiūrėti, – sakė U.Uosis. – Todėl nemanau, kad Latvija pasiektų kokių nors ekonominių proveržių."