Eksprezidento Raimondo Vėjuonio pateiktai iniciatyvai pritarė dauguma valdančiosios koalicijos ir opozicijos parlamentarų. "Prieš" balsavo tik dešiniojo sparno nacionalinio aljanso „Viskas Latvijai!“ atstovai.

Deputatė Marija Golubeva iš susivienijimo „Už vystymąsi/Už!“ pabrėžė, kad „nepiliečių“ statusas buvo sukurtas kaip laikinoji priemonė, ir paragino pasitikėti Latvijoje gimusiais žmonėmis.

„Turime išskirtinę istorinę galimybę padaryti galą „nepiliečių“ statuso suteikimui naujagimiams“, – nurodė ji.

„Nenoriu naujų „nepiliečių“, – savo ruožtu pareiškė valdančiosios partijos „Naujoji vienybė“ narys Andrejus Judinas. – Ar nori Latvija nuolat gyventi su tokiu statusu? Negauname iš to jokios naudos. Norint, kad ateityje nebeturėtume „nepiliečių“, turime liautis suteikinėję šį statusą naujagimiams.“

Remiantis R. Vėjuonio pateiktu įstatymo projektu, Latvijoje po ateinančių metų sausio 1 dienos gimsiantys vaikai nebeįgys „nepiliečių“ statuso, nebent vaikas būtų kitos šalies pilietis ar jo tėvai panorėtų, kad jis gautų kitos šalies pilietybę.

Numatoma, kad pataisos palies nedaug vaikų: šalies migracijos tarnybos duomenys rodo, kad 2016 metais kaip „nepiliečiai“ buvo įregistruoti 47 vaikai, užpernai – 51 vaikas, o pernai – 33.

Eksprezidentas siūlė šį įstatymo projektą dar dirbant ankstesnės sudėties parlamentui, bet iniciatyva buvo atmesta. Vėliau R. Vėjuonis dar sykį ją pateikė, tikėdamasis, kad jai pritars naujas parlamentas, nes šiame klausime, teigė jis, būtina padėti tašką.

„Latvijoje gimę vaikai turi tapti jos piliečiais. Jei tėvai visgi panorės atsisakyti Latvijos pilietybės, tegul rašo pareiškimą ir renkasi savo vaikams kitos šalies pilietybę“, – pabrėžė buvęs valstybės vadovas.