Latvijos premjerė Laimdota Straujuma (Laimduota Straujuma) penktadienį atleido iš pareigų aplinkos apsaugos ir regioninės plėtros ministrą Einаrą Cilinskį, kai jis paskelbė nepaisysiantis bendros vyriausybės pozicijos ir dalyvausiantis sekmadienį prie Laisvės paminklo sostinėje vyksiančiame kontroversiškame minėjime, pranešė premjerės atstovas Andis Blindis.

Konservatyviajam Nacionaliniam aljansui koalicinėje vyriausybėje atstovaujantis E.Cilinskis penktadienį paskelbė, kad dalyvaus kovo 16-osios renginiuose, kuriuose norima pagerbti Antrojo pasaulinio karo veteranus, kovojusius nacistinės Vokietijos „Waffen SS“ divizijoje.

Pasak A.Blindžio, premjerė gerai vertina E.Cilinskio darbą ministro poste, tačiau jam atsisakius pakeisti poziciją dėl dalyvavimo prieštaringai vertinamuose renginiuose L.Straujumai neliko kitos išeities, tik jį atstatydinti.

Premjerės įsakas dėl E.Cilinskio atstatydinimo įsigalios penktadienio vakarą. L.Straujuma pažymėjo, jog ministrui buvo suteikta pakankamai laiko persigalvoti.

Vyriausybės vadovė pabrėžė, kad Latvija savo kritusius karius oficialiai pagerbia lapkričio 11 dieną.

Premjerė buvo perspėjusi partijas, kad, jeigu kuris nors ministras nepaklus bendram vyriausybės sprendimui nedalyvauti kovo 16-osios kasmetinėse eitynėse, kurstančias susipriešinimą tarp latvių ir šalyje gyvenančių rusų, ji duos nurodymą jį atleisti.

Antradienį vykusiame uždarame Latvijos vyriausybės posėdyje buvo nuspręsta, kad ministrai negali dalyvauti minėtose eitynėse prie Laisvės paminklo Rygoje.

Tačiau E.Cilinskis pareiškė, kad dalyvaus kovo 16-osios renginiuose, net jeigu dėl to neteks savo posto.

Rygos Dūma davė visus reikiamas leidimus kovo 16 dienos minėjimui prie paminklo latvių legionieriams ir protesto akcijai. Vis tik nesusitarta dėl garso stiprintuvų panaudojimo prie Laisvės paminklo, todėl „Susivienijimas prieš nacizmą“ kreipėsi į teismą.

Per Antrąjį pasaulinį karą maždaug 140 tūkstančių Latvijos piliečių buvo pašaukti tarnauti kariuomenėje nacių Vokietijos pusėje, specialiai suformuotame Latvijos SS legione. Iš jų maždaug 50 tūkstančių žuvo mūšiuose arba per sovietines represijas pokariu.

Latvių legionas buvo įsteigtas 1943 metų vasarį, o kovo 16-ąją Latvijos legionierių atminimo diena minima dėl to, kad tą dieną 1944 metais Opočkos apylinkėse prie Velikajos upės 15-oji ir 16-oji latvių legiono divizijos įveikė sovietų armijos karius.

Iki 1998 metų kovo 16-oji Latvijoje buvo minima kaip Latvių legiono diena, bet įstatymu tokia diena nebuvo patvirtinta. Tai buvo padaryta 1998 metų vasarą. Tačiau po dvejų metų parlamentas pripažino padaręs klaidą, leidęs oficialiai minėti dieną, kai rusai patyrė skaudų pralaimėjimą, ir išbraukė legionierių atminimo dieną iš kalendoriaus.

Protestuodami prieš šiuos renginius, demonstracijas taip pat dažnai organizuoja Rusijos rusų ir žydų bendruomenių aktyvistai, tvirtinantys, kad Latvijos legionierių dienos minėjimas yra nacizmo garbinimas.

Rusijos URM 2004 metų vasarį pareiškė, jog pagal Niurnbergo proceso rezultatus, „Waffen SS“ latvių legiono veikla pripažinta nusikalstama.