Latvių ūkininkai teigia vis labiau jaučiantys nekvalifikuotos darbo jėgos stygių. Vietos gyventojai už jiems siūlomą atlyginimą dirbti nenori, be to, daugelis darbingo amžiaus vietinių jau išvažiavę į užsienį.

Nekvalifikuotos darbo jėgos itin trūko po praėjusią vasarą šalį nusiaubusių liūčių. Turint pakankamai darbo jėgos, būtų pavykę išgelbėti bent trečdalį praėjusių metų derliaus.

Tačiau, kaip LRT RADIJUI sakė Žemdirbių seime, norint legaliai įdarbinti šiuos žmones, būtina įveikti daugybę formalumų, bet tai gali užtrukti ir pusę metų. O ką daryti, jei darbo jėga ūkininkui reikalinga nedelsiant?

Žemdirbių seimas vyriausybės prašo leisti visus su darbo jėga iš trečiųjų šalių susijusius  formalumus susitvarkyti per porą savaičių. Kol kas vyriausybė  į šį prašymą nereaguoja, tad dalis į Latviją atvykstančių trečiųjų šalių piliečių dirba nelegaliai.

„Akropolio“ projektas – vienas didžiausių ir brangiausių

Rygoje vis labiau įsibėgėja prekybos ir pramogų centro „Akropolis“ statybos darbai. Tai – vienas didžiausių ir brangiausių pastarųjų metų projektų Latvijoje. Jo kaina – 177 mln. eurų. Daugiau kaip pusę šios sumos paskolins vienas Latvijos komercinių bankų.

Neabejojama, kad šis projektas pasiteisins, nes Ryga – didžiausias Baltijos šalių miestas, be to, čia gerokai mažiau prekybos ir pramogų centrų negu Taline ir Vilniuje.

Bendras būsimojo komplekso plotas sudarys beveik 100 tūkst.  kvadratinių metrų. Čia įsikurs ne tik prekybininkai – dalį patalpų žadama išnuomoti pramogų verslo atstovams bei biurams. Pastatas išsiskirs itin moderniu dizainu.

Neabejojama, kad šis projektas pasiteisins, nes Ryga – didžiausias Baltijos šalių miestas, be to, čia gerokai mažiau prekybos ir pramogų centrų negu Taline ir Vilniuje.

„Akropolis“ įsikurs buvusios porceliano gamyklos teritorijoje. Žadama palikti kai kurias senųjų pastatų detales.

„Akropolį“ ketinta pradėti statyti dar 2008 m., bet užtruko jo projekto derinimas įvairiose institucijose, darbų pradžią atitolino ir prasidėjusi ekonomikos krizė.

Statybos darbai turėtų būti baigti kitų metų pavasarį.

Kritikuojamas ekonomikos kėlimo būdas

Pasak žinomos latvių ekonomistės Raitos Karnytės, praėję metai šaliai buvo palyginti sėkmingi – didesnių sukrėtimų jie neatnešė. Oficialioji Ryga iki šiol sulaukdavo nemažai Briuselio priekaištų dėl prasto europinių lėšų panaudojimo.

Ekonomistės teigimu, pernai šios lėšos naudotos kur kas aktyviau, augo gamyba. Be didesnių aistrų Seimas priėmė šių metų biudžetą. R. Karnytė jam turi pastabų, bet labai svarbu, kad parlamento partijos atsispyrė pagundai papildomai perskirstyti biudžeto lėšas.

Tačiau R. Karnytė didele klaida laiko tai, kad ekonomika pastaruoju metu  keliama ne pačių uždirbtais pinigais, bet iš Europos Sąjungos gautomis lėšomis.

Kita vertus, R. Karnytės nuomone,  šalies ekonomika turėtų augti ir šiais metais, tiesa – kiek lėčiau. Ekonomistė įspėja dėl galimų  pernelyg spartaus atlyginimų didėjimo pasekmių. Daug kas turėtų priklausyti nuo didžiųjų bankų elgesio, o jie priklauso užsieniečiams.

Piktinamasi vaisių ir daržovių kainomis

Kaip jau pranešta, nuo šių metų sausio 1 d. Latvijoje iki 5 proc. sumažėjo PVM šalyje išaugintiems vaisiams ir daržovėms. Anksčiau jis siekė 21 proc. Tikimasi, kad tai bus nemaža parama vietos daržovių ir vaisių augintojams bei vargingiausiai gyvenančiai visuomenės daliai. Toks vyriausybės nutarimas galios dvejus metus.

Ūkininkai bei prekybininkai dar gruodį pasirašė memorandumą, kuriuo įsipareigojo nemanipuliuoti kainomis. Tačiau prekybos centruose incidentų dėl vaisių bei  daržovių kainų netrūksta ir praėjus savaitei po naujųjų prekybos taisyklių įsigaliojimo.

Kai kurie prekybininkai teisinasi nespėję pakeisti kainų dėl nuolat gendančių kasos aparatų, pateikiama ir kitokių priežasčių. Tačiau pirkėjai neabejoja – prekybininkai naudojasi kilusiu chaosu ir bando neteisėtai pasipelnyti.

Prekybininkų asociacijos vadovas Henrikas Danusevičius prašo prekybininkų nesmerkti. Jo teigimu, prekybos centrai tikrai nebando  sukčiauti, tiesiog nespėjama laiku susidoroti su metų sandūroje gerokai padidėjusia darbų apimtimi.

Prekybininkų asociacija teigia ne kartą siūliusi naujas kainas skelbti nuo vasario 1 d., kai prekybininkai turi jau gerokai mažiau darbų. Deja, vyriausybė į šį prašymą kol kas neatsižvelgia.