Rusijos ambasadorius sukėlė didelį pasipiktinimą Lenkijoje, kai pareiškė, kad Varšuva iš dalies kalta dėl Antrojo pasaulinio karo, šitaip dar paryškindamas vėl padidėjusią įtampą tarp abiejų šalių.

Naujienų televizijos TVN24 penktadieninėje laidoje ambasadorius Sergejus Andrejevas, kalbėdamas lenkiškai, pareiškė: „Lenkijos politika atvedė į tą katastrofą 1939-ųjų rugsėjį, nes XX amžiaus 4-ajame dešimtmetyje Lenkija dėl savo politikos daug kartų blokavo koalicijos prieš hitlerinę Vokietiją įkūrimą. Taigi, Lenkija buvo iš dalies atsakinga už tą katastrofą, įvykusią rugsėjį.“

Lenkijos užsienio reikalų ministerija šeštadienį pareiškė, kad S.Andrejevo žodžiai „iškraipo istorinę tiesą ir siejasi su melagingiausiomis įvykių interpretacijomis, žinomomis iš stalininių ir komunistinių laikų“. Užsienio reikalų ministras Grzegorzas Schetyna (Gžegožas Schetyna) vėliau šeštadienį pareiškė, kad S.Andrejevas pirmadienį bus iškviestas pasiaiškinti dėl savo pasisakymo.

Antrasis pasaulinis karas kilo po to, kai nacistinė Vokietija ir Sovietų Sąjunga 1939 metais pasirašė vadinamąjį Ribbentropo-Molotovo (Ribentropo-Molotovo) paktą ir jo slaptuosius protokolus, kuriuose buvo numatytas Lenkijos padalijimas. Vokietija įsiveržė į Lenkiją iš vakarų 1939 metų rugsėjo 1 dieną, o rugsėjo 17-ąją į šalies rytines teritorijas įžengė Sovietų Sąjungos pajėgos. Per karą žuvo milijonai Lenkijos piliečių.

S.Andrejevas toje pačioje laidoje tvirtino, kad Raudonosios armijos invazija į Lenkiją nebuvo agresija.

„Tarybinė kariuomenė įžengė į Vakarų Baltarusijos ir Vakarų Ukrainos teritorijas ..., kai Vokietijos ir Lenkijos karo baigtis jau buvo nulemta, – sakė jis. – Tomis sąlygomis buvo svarbu užtikrinti Tarybų Sąjungos saugumą.“

Lenkijos premjerė Ewa Kopacz (Eva Kopač) taip pat griežtai kritikavo Rusijos diplomato išdėstytą Antrojo pasaulinio karo pradžios priežasčių versiją.

„Galėčiau taip pat atsakyti vienu, labai stipriu sakiniu: Lenkijoje netgi vaikai žino, kad nei (nacių užsienio reikalų ministras Joachimas) Ribbentropas (Joachimas Ribentropas), nei (sovietų diplomatijos vadovas Viačeslavas) Molotovas nebuvo lenkai“, – pabrėžė ji.