Prezidento Andrzejaus Dudos (Andžejaus Dudos) biuro vadovas Krzysztofas Szczerskis (Kšyštofas Ščerskis) išskirtiniame interviu BNS naujienų agentūrai tikino, kad amerikiečių kariai Lenkijoje padidintų viso regiono saugumą.

Kalbėdamas apie prieštaringai vertinamą galimą lenkų ir italų valdančiųjų aljansą Europos Sąjungos (ES) viduje, diplomatas teigė, kad abi šalys pasisako už griežtesnę išorės sienų apsaugą.

Jo teigimu, skirtingas požiūris į Rusiją netrukdo bendradarbiauti tol, kol Italija palaiko sankcijas Maskvai.

Lenkijos prezidento patarėjo teigimu, Lietuvos ir Lenkijos santykiai šiuo metu yra gerame kelyje. K. Szczerskis pabrėžė, kad Lenkijos vyriausybė remia Lietuvos lenkų mažumą, bet ne kokią nors konkrečią politinę partiją. 

Dabartinė situacija Vašingtone nepadeda, ji gali paveikti sprendimų priėmimo greitį.

– Lenkijos prezidentas pasiūlė amerikiečiams įkurti karinę bazę ir ją pavadinti Donaldo Trumpo garbei „Trumpo fortas“ (Fort Trump). Kaip vyksta derybos?

– Jos juda pirmyn. „Trumpo forto“ pavadinimas buvo skirtas viešiems debatams. JAV sausumos pajėgų buvimą dvišaliu pagrindu vertiname kaip NATO pajėgų buvimą. Nėra lengva visus įtikinti tai paremti. Taigi reikia tam tikro sverto, tam tikro postūmio derybose abejose Atlanto pusėse. Iš čia ir atsirado „Trumpo forto“ pavadinimas.

Bet iš esmės mes kalbame apie sustiprintą regiono saugumą per tvirtesnį JAV sausumos pajėgų buvimą Lenkijoje, pasitarnaujant visam regionui. Dabar diskutuojame apie būdus ir priemones šiam tikslui pasiekti. Tai ne tik bazės pastatymo klausimus. Didžiausią dėmesį skiriame kokybei, o ne kiekybei ar konkrečiai vietovei.

– Ar generolo Jameso Mattiso atsistatydinimas iš gynybos sekretoriaus pareigų, įtampa ties JAV pietine siena neapsunkina derybų?

– Stebime, kas vyksta Vašingtone. Galutinį sprendimą priims pats prezidentas. Bet žinoma, administracija dabar neveikia visu greičiu. Pentagono vadovo paskyrimas ir dabar uždarytų JAV vyriausybės institucijų atidarymas paspartins diskusiją. Dabartinė situacija Vašingtone nepadeda, ji gali paveikti sprendimų priėmimo greitį.

– Kada tikitės sprendimo?

– Kongresas nurodė Pentagonui iki kovo pateikti raportą, tai pirmasis terminas. Bet dėl vyriausybės uždarymo ir dabartinės situacijos Kongrese, matysime, ar Pentagonas neprašys pratęsti termino.

Taip pat bus reikalingos diskusijos NATO, nes norime informuoti sąjungininkus ir įtraukti šį dvišalį susitarimą į NATO sistemą. Taigi pavasarį bus metas konkretiems debatams. Iki šiol parengtos dvi tyrimų centrų ataskaitos. Jos prisideda prie diskusijos Vašingtone.

– Kai kurie kritikai sako, kad tokia bazė gali sumenkinti NATO vaidmenį ir paskatinti Rusija įvesti karius į Baltarusiją. Ką atsakytumėt?

– Pirmiausia, mes neišradinėjame nieko naujo. Po NATO viršūnių susitikimo Varšuvoje į Baltijos šalis ir Lenkiją buvo atsiųsti NATO kariai, o Lenkijoje NATO batalionui vadovauja JAV. Taigi gavome JAV sausumos pajėgas po NATO vėliava, o pagal atskirą Europos saugumo užtikrinimo iniciatyvą gavome amerikiečių brigadą, taip pat atsiųstos oro pajėgos.

Taigi čia jau yra JAV pajėgų ir dvišaliu, ir NATO pagrindu. Jos bendradarbiauja tarpusavyje ir niekas nekelia klausimų dėl NATO sąveikos. Taigi jei tiesiog padidinsime to, kas yra, sąjungininkų buvimo pobūdis nesikeis. Kiekvieno sąjungininko kariuomenė yra NATO kariuomenė, JAV kariuomenė yra NATO kariuomenė. NATO generalinis sekretorius pilnai informuotas apie šį procesą.

Kalbant apie Rusijos atsaką, viskas, ką mes darome po Ukrainos karo, yra tiesiog nuosaikus atsakas į agresyvius Putino veiksmus. Mes tik reaguojame. Ne NATO nustato sąlygas dėl saugumo situacijos regione. Putinas vis dar nustato saugumo sąlygas regione, silpnina mūsų šalių saugumą. NATO yra gynybinis aljansas, taigi investicijos į gynybinius sąjungininkų pajėgumus negali būti laikomas provokatyviomis. Tai nesąmonė.

– Neseniai Varšuvoje įvyko Italijos vidaus reikalų ministro Matteo Salvini ir Jaroslawo Kaczynskio susitikimas. Ar Europos Sąjungoje, Europos Parlamente atsiras italų – lenkų aljansas prieš imigraciją?

– Tikime, kad visos šalys ES yra laisvos ir lygios. Italija lygi su Vokietija, Prancūzija, Ispanija ir Švedija. Gerbiame italų pasirinkimą, gerbiame teisėtai ir demokratiškai išrinktą vadovybę. Europoje nėra lygesnių lyderių už kitus.

Mes palaikome Matteo Salvini politinę darbotvarkę, kai jis kalba apie pagarbą nacionalinei valstybei ir sako, kad Europos saugumas priklausomas nuo Europos sienų. Šiuo atžvilgiu turime aiškų darbų pasidalijimą su italais. Jie saugo dalį išorės sienos, mes – Lietuva ir Lenkija – turime pareigą saugoti rytinę sienos dalį. Taigi Europos sienų apsauga yra bendra Lenkijos ir Italijos darbotvarkė.

Europoje turime garsiau kalbėti ne apie migrantų perskirstymą, bet apie darbų pasidalijimą saugoti išorės sienas. Lenkija saugo 1200 kilometrų išorės sienos, ir mes niekada neprašėme papildomų pinigų, papildomų pajėgų ar perskirstyti milijoną ukrainiečių migrantų, gyvenančių ir dirbančių Lenkijoje. Mes absorbuojame ekonominių migrantų antplūdį, tačiau tuo pat metu rytinė Europos siena yra saugi.

– Bet Matteo Salvini turi visai kitokį požiūrį į Rusiją, nei jūs dėstėte prieš penkias minutes.

– Žinoma. Lenkija nėra Italija, ir Italija nėra Lenkija. Jo požiūris kai kuriais klausimais skiriasi, todėl turime informuoti jį apie savo požiūrį. Į tokius renginius kaip šis Sniego susitikimas turėtume pakviesti svečių iš tolimesnių šalių, kad jie išgirstų mūsų diskusijas, mūsų pozicijas.

Prezidentas Andrzejus Duda prieš NATO viršūnių susitikimą dėjo daug pastangų, kad aplankytų daugelį Europos šalių ir įtikintų jas paremti priešakines pajėgas. Lisabonoje Portugalijos premjeras jam pasakė – taip, bet portugalai nerimauja dėl teroristų iš Afrikos, o ne rusų tankų iš rytų. Vis dėlto Portugalija galiausiai parodė solidarumą ir balsavo už priešakines pajėgas.

M. Salvini pozicija dėl Rusijos skiriasi, bet italai palaiko sankcijas. Tai reiškia, kad galime aptarti su juo savo pozicijas, išgirsti jo pozicijas, bet galiausiai turime balsuoti vieni už kitus. Kol tai tęsis, galime sėdėti prie stalo.

– Kaip apibūdintumėte, kur link juda Lietuvos ir Lenkijos santykiai?

– Grįžtame į Lecho Kaczynskio laikus, kai mano atstovaujama politinė jėga pasisakė už tai, kad dvišaliuose santykiuose reikalingas turinys, kuriantis pasitikėjimą, kuriuo remiantis būtų galima spręsti kitus klausimus.

Negalime sukurti gerų santykių, jei pradėsime nuo problematiškų klausimų, nes tuomet ir nepereisime toliau nei pirmas darbotvarkės klausimas. Dėl NATO pajėgų, bendradarbiavimo energetikoje, Trijų jūrų projekto, manau, kad Lietuvos ir Lenkijos santykiuose yra turinio. Dėl turinio stiprėja pasitikėjimas, o sukūrę pasitikėjimą galime pradėti spręsti tuos klausimus, kuriuos reikia spręsti.

Žinoma, kad ir toliau kelsime lenkų mažumos klausimus. Mes norime, kad būtų paisoma Europos Tarybos standartų. Bet noriu labai aiškiai pasakyti – mes neremiame jokios mažumos politinės partijos, mes remiame lenkų mažumą. Tai – Lenkijos valstybės pareiga. Darome tai Čekijoje, Vokietijoje, darysime tai ir Lietuvoje. Ši parama yra skaidri ir natūrali. Tuo pat metu visiškai remiame Lenkijos valstybės paramą lietuvių mažumai Lenkijoje.

– Ačiū už interviu.