Lenkijos valdžia parengė planą drastiškai sumažinti šalies šernų populiaciją, tokiu būdu mėginant užkirsti kelią afrikinio kiaulių maro (AKM) plitimą. Ši kiaulėms ir šernams mirtina liga Lenkijoje pirmąkart buvo užfiksuota 2014 metais, iš Baltarusijos atklydus užsikrėtusiam šernui.

„Nebemedžiokit, lipkit žemyn – juk atrodot esąs geras žmogus“, – 44 metų gyvūnų teisių aktyvistė Anna Ruszkiewicz (Ana Ruškevič) ragino medžioklės bokštelyje sėdintį vyrą viename miške į pietvakarius nuo Varšuvos.

„Pereikit į kitą barikadų pusę, prisidėkit prie tokių žmonių kaip mes, ginančių gyvūnų teises, užuot juos žudę“, – maloniu balsu pridūrė ryškiai geltoną liemenę vilkinti aktyvistė.

A. Ruszkiewicz, Varšuvoje dirbanti valstybės tarnautoja, kartu su maždaug 40 kitų bendraminčių leidosi į keturių valandų kelią iš sostinės, kad užkirstų kelią medžioklei miške netoli Viatroveco kaimo.

„Vaikštinėjame, grybaujame. Juk turim tam teisę, tiesa? Miškas priklauso kiekvienam“, – sakė ji.

Dėl jų pastangų keliolikos medžiotojų planai buvo sužlugdyti: vienas po kito vyrai lipo iš savo bokštelių ir išvažiavo iš miško su savo šautuvais ir šunimis.

Gyvūnų teisių aktyvistai seka įkandin – visą likusią dieną jie trikdys medžiokles įvairiose vietose šiose apylinkėse.

„Tikslas – neleisti jiems jiems tiesiog pervažiuoti į kitą mišką ir ten medžioti“, – sakė šios akcijos koordinatorė Anna Michajlow (Ana Michailuv).

„Užburtas ratas“

Šią dieną aktyvistai šventė pergalę, nes apylinkėse nebuvo nušautas nė vienas šernas. Ankstesnę dieną buvo sumedžiotas vienas.

„Aktyvistai neleidžia mums medžioti. Jie mus blokavo vakar, taip pat praeitą savaitgalį. Šiandien jie vėl atvažiavo keliomis mašinomis. Negalime šaudyti“, – sakė Cyrankos medžiotojų būrelio, įsikūrusio šalies vidurio miestelyje Jeziorkoje, sekretorius Ryszardas Lewandowskis (Ryšardas Levandovskis).

„Tai užburtas ratas. (Aplinkos) ministras mūsų prašo mūsų medžioti šernus, siekiant sustabdyti AKM viruso plitimą, bet negalime to daryti“, – jis skundėsi naujienų agentūrai AFP.

„Taigi, virusas plinta vis toliau į vakarus ir pasiekia kiaulių ūkius. Jeigu ši padėtis tęsis, virusas atsidurs Vokietijoje“, – pridūrė R. Lewandowskis.

Kaip rodo Lenkijos medžiotojų sąjungos (PZL) duomenys, šalyje nuo praeitų metų balandžio pradžios sumedžiota beveik 20 tūkst. šernų arba 90 proc. planuoto kiekio.

Tačiau vyriausybei šis skaičius atrodo nepakankamas, tad sausį medžiotojai buvo paraginti suintensyvinti pastangas.

Už kiekvieną šerną, sumedžiotą pagal šią schemą, medžiotojai gauna daugiau kaip 600 zlotų (140 eurų). Penktadalis šios sumos turi atitekti medžiotojų sąjungai.

Lenkijos ūkininkai sugeba smarkiai spausti politikus, juolab kad šalis yra viena pagrindinių kiaulienos gamintojų Europos Sąjungoje. Pernai birželį šalies ūkiuose laikyta iš viso 11,8 mln. kiaulių.

Nuo 2014 metų, kai Lenkijoje buvo aptiktas AKM virusas, paveiktose teritorijose teko iššaudyti 43 tūkst. šernų, rodo vyriausiojo šalies veterinaro duomenys.

„Medžioklės etika“

Į įvykio vietą iškviesta policija užsirašė aktyvistų vardus. Jėgos nebuvo griebtasi, bet atmosfera buvo įtempta – abi grupės žėrė kaltinimus viena kitai.

Aktyvistai teigė, kad medžiotojai stengiasi „sunaikinti“ rūšį. Medžiotojai savo ruožtu reiškė įtarimus, kad aktyvistus finansuoja antilenkiški lobistai.

„Kas jus finansuoja? Ar jie suinteresuoti, kad AKM plistų ir kad už tai brangiai sumokėtų ūkininkai?“ – klausė vienas įširdęs medžiotojas.

Sumedžioti šernai yra išvežami į pramoninį šaldytuvą, kur jie išmėsinėjimi, taip pat paimama mėginių tyrimams. Rezultatai gaunami po savaitės.

Kiaulių maro virusas žmonėms nepavojingas, bet kelia didelę grėsmę kiaulininkystei.

„Padėtis neraminanti“, – sakė rytiniame Pulavų mieste veikiančios nacionalinės laboratorijos vedėjas Grzegorzas Wozniakowskis (Gžegožas Vozniakovskis).

„Visi mėginiai, paimti iš 24 šernų, nušautų Gravoline, maždaug už 40 km nuo Varšuvos, buvo teigiami. 100 proc. šių šernų buvo užsikrėtę, kai paprastai būna apie 10 procentų“, – pridūrė jis.

Medžiotojai sako atsidūrę tarp kūjo ir priekalo.

„Jeigu neįvykdysime 48 šernų kvotos, nustatytos (aplinkos) ministro, galime sulaukti pasekmių“, – sakė 42 metų medžiotojas Marcinas Jakubczakas (Marcinas Jakubčakas).

Ši kvota buvo pridėta prie būrelio metinio plano sumedžioti 154 šernus jam priklausančiuose beveik 13 tūkst. ha medžioklės plotuose.

„Aišku, nešaudome patelių ir jauniklių. Tai prieštarauja medžioklės etikai“, – pabrėžė M. Jakubczakas.

Aplinkos ministras reikalauja apskritus metus šaudyti ir šernų pateles, nesilaikant apsaugos laikotarpio, turinčio leisti populiacijai atsikurti.

Padidėjus įtampai atsistatydino PZL vadovas Piotras Jenochas, aiškiai leidęs suprasti, kad nepritaria medžiotojams keliamiems reikalavimams.