Balsavimas yra laikomas pirmuoju išbandymu valdančiajai premjero Donaldo Tusko centro kairės koalicijai, atėjusiai į valdžią po spalį įvykusių visuotinių rinkimų.

38 mln. gyventojų turinčios šalies rinkėjai sekmadienį iš beveik 200 tūkst. kandidatų renka merus ir vietų bei regionų administracijų narius.

Nacionaliniu mastu balsavimas „prilygs referendumui dėl politinių partijų“, naujienų agentūrai AFP sakė Stanislawas Mocekas (Stanislavas Mocekas), Varšuvoje įsikūrusio universiteto „Collegium Civitas“ profesorius.

Visuomenės apklausos rodo, kad D. Tusko centristų Pilietinė koalicija (KO) labai atkakliai varžosi su partija „Teisė ir teisingumas“ (PiS), valdžiusia iki praėjusių metų rinkimų. Abiejų stovyklų populiarumas yra kiek mažesnis nei 30 procentų.

Vietos valdžios rinkimai joms abiem nacionaliniu mastu galėtų pasitarnauti kaip lakmuso popierėlis, bet bus ypač svarbūs 16 šalies regionų. Valdančiosios koalicijos nariai, rinkimuose dalyvaujantys atskirai, tikisi laimėti 15 iš jų.

„Nedemokratiškos tendencijos“

KO tikisi, kad jos stovyklai laimėti padės sąjungininkai „Trečiasis kelias“ ir „Kairė“.

PiS, šiuo metu valdanti penkis regionus, po balsavimo galėtų suvienyti jėgas su kraštutinių dešiniųjų „Konfederacija“ ar nedidelėmis regioninėmis grupėmis.

Stepono Batoro fondo (Fundacja im. Stefana Batorego) analitikė Anna Materska-Sosnowska (Ana Materska-Sosnowska) sakė, jog jei laimės KO stovykla, tai patvirtins, kad šalies rinkėjai „atmeta nedemokratiškas tendencijas“.

D. Tuskas, kuris 2014–2019 metais buvo Europos Vadovų Tarybos pirmininkas, akcentavo tai per rinkimų kampaniją, sakydamas, kad šalis po PiS valdymo „atkuria teisinę valstybę“.

Jo sąjungininkas, perrinkimo siekiantis Varšuvos meras Rafalas Trzaskowskis (Rafalas Tšaskovskis), penktadienį sakė, kad „šiame žygyje už PiS atstovaujamo populizmo amžiaus užbaigimą reikia antro etapo“.

KO stovyklai didelės pergalės reikia ir dėl to, kad D. Tusko vyriausybė po 100 valdymo dienų sulaukia kai kurių rinkėjų kritikos dėl lėto reformų tempo.

Tuo metu PiS, išlikusiai didžiausia partija parlamente, šie rinkimai yra „šansas pamatyti, kokio dydžio parama ji gali kliautis“, sakė A. Materska-Sosnowska.

Visos šalies mastu PiS tikisi išlikti didžiausia partija ir vieną dieną sugrįžti į valdžią. Kita vertus, PiS pralaimėjimas KO galėtų ilguoju laikotarpiu nulemti Jaroslawo Kaczynskio (Jaroslavo Kačynskio) vadovaujamos partijos žlugimą, sako analitikai.

Sunkios lenktynės

Buvęs PiS premjeras Mateuszas Morawieckis (Mateušas Moraveckis) neseniai įspėjo, kad jo partija turėtų „pasirengti laukiančioms sunkioms lenktynėms“.

PiS gali kliautis savo ištikimais rinkėjais mažesniuose miestuose ir kaimuose, ypač Lenkijos rytuose ir pietryčiuose.

Valdančioji koalicija beveik neabejotinai laimės didžiuosiuose miestuose.

Varšuvoje R. Trzaskowskiui prognozuojama pergalė jau pirmajame mero rinkimų rate. Antrasis ratas po dviejų savaičių būtų laikomas dideliu netikėtumu.

Rinkimų kampanijos metu daugiausia kalbėta apie vietos klausimus, tokius kaip transportas, aprūpinimas būstu, vietos ir regionų administracijų stiprinimas po PiS stumtos centralizacijos.

Kampaniją lydėjo ūkininkų protestai prieš Europos Sąjungos Žaliąjį kursą ir pigių grūdų importą iš Ukrainos.

Protestuotojai taip pat pyko dėl finansinių skandalų, susijusių su ankstesne vyriausybe, ir nesutarimų valdančiojoje koalicijoje dėl bandymų liberalizuoti abortų įstatymą.

Prognozuojama, kad rinkėjų aktyvumas bus mažesnis nei rekordiniai 74,4 proc. pernai vykusiuose visuotiniuose rinkimuose, sudariusiuose sąlygas į valdžią ateiti D. Tusko vadovaujamai koalicijai.

Sekmadienį rinkimų apylinkės darbą pradėjo 5 val. Grinvičo (8 val. Lietuvos) laiku ir dirbs iki 19 val. Grinvičo (22 val. Lietuvos) laiku. Netrukus po to turėtų paaiškėti balsavusiųjų apklausos rezultatai.