Pragaištingiausias žemės drebėjimas Italijai smogė nakties vidury, palikdamas gyventojams vos kelias sekundes atsikelti ir ištrūkti iš griūvančių namų. Žmonių likimą nulėmė akimirka...

Užmigdytas gyventojų budrumas

"Tai buvo panašu į pasaulio pabaigą, – britų dienraščiui "The Daily Telegraph" baisios nakties įspūdžius pasakojo Maria Francesco, gyvenanti L'Akvilos miestelyje, kuris buvo arčiausiai epicentro. – Mūsų namas visiškai sugriuvo, net neliko, ką atstatyti."

87 metų Angela Palumbo jau seniai gyvena Abrucų regione ir įprato prie silpnų požeminių smūgių, dažnų šioje tektoninių lūžių ir plyšių gausioje vietovėje. Tačiau tokiai pragaištingai nelaimei moteris buvo visiškai nepasiruošusi. Prieš kelias valandas iki jos, ji pajuto, kad žemė šiek tiek virpa, bet tam neteikė per daug reikšmės ir atsigulė miegoti.

"Pabudau nuo garso, panašaus į bombos sprogimą, – pasakojo A.Palumbo, kuriai nepaisant garbaus amžiaus pavyko laiku ištrūkti iš namų. – Mes bėgome, o viskas aplinkui siūbavo, krito daiktai, baldai. Tokio kraupaus vaizdo nemačiau per visą savo gyvenimą."

Užmigo namuose, pabudo gatvėje

Daugiau nei 200 žmonių nespėjo arba nepajėgė išbėgti į saugią vietą ir liko palaidoti po griuvėsiais. Ida Spagnoli – viena iš nedaugelio laimės kūdikių, kurie liko namie, bet stichijai nurimus atmerkę akis vietoj lubų pamatė žvaigždėtą dangų.

"Gulėjau svetainėje ant sofos, kai maždaug 11 val. pajutau virpant žemę. Pasidarė labai baisu, – prisiminė moteris. – Vis dėlto pavyko užmigti, o pabudau jau būdama ant grindų. Sienos pradėjo griūti. Nieko nemačiau – aplinkui buvo tik dulkės ir cementas. Paskui, kai viskas nurimo, pakėliau galvą ir pamačiau, kad sėdžiu gatvėje tarp griuvėsiu."

Nemažai drebėjimą išgyvenusių žmonių per 30 sekundžių prarado viską, bet buvo priversti pamiršti savo bėdas ir stoti į kovą su laiku už kitų žmonių gyvybę.

Ilgos valandos griuvėsiuose

Galingas žemės drebėjimas truko maždaug pusę minutės, po jo kelioms akimirkoms stojo mirtina tyla, kurią netrukus užpildė šauksmai. Į lauką išbėgę žmonės puolė atgal prie griuvėsių ieškoti draugų ir artimųjų.

"Pradėjome kasti ir ištraukėme mano pusseserę, – dienraščiui "The Guardian" pasakojo gydytojas Guido Lirisas. – Ją apsaugojo užkritusi spinta. Mano 63 metų dėdė žuvo šiuose griuvėsiuose."

23 metų studentui Guido Mariani tris valandas teko išbūti tarp dangaus ir žemės, įkalintam po griuvėsiais. Gyvybę jaunuoliui išgelbėjo dvi sijos, į kurias atsirėmė griūvanti siena. "Šaukiausi pagalbos, nesėkmingai bandžiau pasiekti skambantį mobilųjį telefoną, – pasakojo vaikinas. – Pagaliau atsirado mažas plyšys, pamačiau rankas. Įsikabinau į jas, ir žmonės mane ištraukė. Tai buvo ne gelbėtojai, o paprasti žmonės, kurie kasė plikomis rankomis."

Prieš stichiją lygūs visi

Po žemės drebėjimo praėjus vos kelioms minutėms, pasigirdo sirenų kauksmas. Į stichijos nuniokotą zoną skubėjo medikai, gaisrininkai, policininkai, vedini specialiai treniruotais šunimis. Ryto šviesa apnuogino kraupų vaizdą. Netoli epicentro buvusios gyvenvietės priminė per Antrąjį pasaulinį karą subombarduotus miestus.

Ir Renesanso ar net Senovės Romos laikų statiniai, ir vos prieš kelis dešimtmečius išdygę pastatai buvo vienodai bejėgiai prieš negailestingą stichiją.

Turistų pamėgtas L'Akvilos viešbutis "Hotel Duca degli Abruzzi" virto griuvėsių krūva. Tik prieš pastatą iškabintos įvairių šalių vėliavos vis dar plevėsuoja vėjyje.

"Jis subyrėjo tarsi kortų namelis, – dienraščiui "The Times" pasakojo netoliese gyvenanti Petra Böhmig. – Tai tiesiog pritrenkia. Galima suprasti, kai griūva viduramžių pastatai, bet naujesni juk turi būti atsparesni žemės drebėjimams."

Pačios moters butas atrodo taip, tarsi per jį būtų pražygiavusi priešo armija. Visame name nėra nei vandens, nei dujų, nei elektros. Paklausta, ar prisiglaus gelbėtojų pastatytose laikinose palapinėse, P.Böhmig krato galvą: "Nakvosiu savo naujoje mašinoje kartu su šunimi. Ačiū Dievui, dabar ne žiema."

Drebėjimas išrovė miesto širdį

Centrinės Italijos kalnų ir slėnių gyventojai tik pajuto pirmą pavasario alsavimą, netrukus regioną turėjo užplūsti turistai. Tačiau žemės drebėjimas sugadino turistinį sezoną ir pridarė nepataisomos žalos L'Akvilos ir aplinkinių miestelių kultūriniam paveldui.

L'Akvilos istorinis centras dabar primena karo lauką. Sugriuvo XIII a. Santa Maria di Collemaggio bažnyčios siena, Renesanso laikų Šventojo Bernardino bažnyčios varpinė. Smarkiai nukentėjo ir XVI a. rūmai, kuriuose įsikūręs Abrucų nacionalinis muziejus.

Netoli L'Akvilos esančiame Onos kaime tėvas Mauro Orru naktį su pižama išbėgęs į lauką pamatė, kad nugriuvo visas jo bažnyčios fasadas, o Jėzų laikančio Juozapo skulptūra pakrypo ir įsmeigė žvilgsnį į žemę.

"Dangus griuvo. Atrodė, kad atėjo pasaulio pabaiga", – nakties įspūdžiais dalijosi dvasininkas.

Vietos statybų inžinierius Pierluigi Frezza dūsavo, kad L'Akvila prarado savo istorinį turtą. "Mes jį atgaivinsime, bet nuostabaus miesto širdis jau išrauta", – laikraščiui "The Times" guodėsi vyras.

---

Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija pradeda aukų rinkimo akciją nukentėjusiems
nuo žemės drebėjimo Italijoje. Lėšos bus renkamos į specialiąsias sąskaitas:
AB SEB bankas Nr. LT 277044060000908211
AB bankas „Swedbankas“ Nr. LT 727300010002448010