Teisingumo paieškos naujojoje Libijoje kelia sunkių klausimų dėl atsakomybės už Muammaro al Gaddafi epochos nusikaltimus. Viename kalėjime vykdomas unikalus eksperimentas, kur buvę kaliniai vėl susitinka su savo kankintojais.

Neskaičiavau, kiek žmonių nužudžiau. Jie davė mums naujus ginklus ir aš tiesiog šaudžiau.

Nori išgirsti atsakymus

Vokietijos žurnalas "Der Spiegel" rašo, kad Mohammedas Gwaidaras galėtų surakinti kalinį grandinėmis, pakelti į orą, trankyti elektrošoku ir spardyti kojų padus tol, kol jos išsipūs kaip balionai. Viena vertus, tai būtų sąžininga, nes būtent taip šis vyras, dabar sėdintis Tripolio Hadbos kalėjimo 6-oje kameroje, elgėsi su juo.

48 metų M.Gwaidaras vienuolika metų kalėjo už savo religinius įsitikinimus ir bandymą nuversti vyriausybę. Dabar už grotų sėdi buvęs ministras pirmininkas, 14 žvalgybos tarnybos pulkininkų, dešimtys kalėjimo prižiūrėtojų ir galvažudžių, taip pat Hamsa – buvęs kankintojas, 59-erių aukštas ir liesas vyras.

Bet M.Gwaidaras nenori jam atlyginti tuo pačiu, o eina su juo pasikalbėti. Jis nori sužinoti atsakymą į klausimus, kurie kamavo jį ilgus metus. Kodėl 1200 žmonės turėjo žūti Abu Salimo kalėjimo skerdynėse 1996-aisiais? Kodėl dar daugiau žmonių turėjo patirti dideles kančias? Iš kur atsirado tiek daug neapykantos?

Akistata su kankintoju

Pirmą kartą kankintojas ir jo auka, kuri dabar eina Hadbos kalėjimo direktoriaus pareigas, pasikalbėjo šiemet vasarį. M.Gwaidaro žmonės suėmė Hamsą su šeima besislapstantį Vakarų Libijoje – jis neturėjo pinigų pasprukti į užsienį.

Pirmas pokalbis buvo trumpas.

"Tu prisimeni?" – paklausė M.Gwaidaras, ir Hamsa linktelėjo galva. M.Gwaidaras parodė kaliniui savo rankas, bet Hamsa neatplėšė akių nuo grindų.

M.Gwaidaras atsiklaupė, palinko į priekį, sukabino rankas už nugaros ir tarė: "Štai, ką tu man padarei. Štai kaip aš kabėjau 10 dienų."

Tik tuomet Hamsa pažvelgė į savo buvusio kalinio rankas ir riešus su giliai įsirėžusiomis virvių žymėmis.

"Aš žinojau, kad vieną dieną tu mane sučiupsi", – tarė Hamsa ir pradėjo verkti.

Kiekvienas nori teisingumo

Hadbos kalėjime vykdomas unikalus eksperimentas: buvę kaliniai dabar yra prižiūrėtojai, o buvę prižiūrėtojai – kaliniai. Juos vienija Abu Salimas – grėsmingiausias Tripolio kalėjimas politiniams kaliniams, baimės epicentras M.al Gaddafi valdymo metais. Tūkstančiai žmonių čia buvo kankinami. 1996 m. daugiau nei 1200 buvo išžudyti. Tai buvo atsakas į riaušes, kilusias dėl nežmoniškų gyvenimo sąlygų.

Ne tik Hadbos kalėjime, bet ir visoje šalyje žmonės keičiasi vaidmenimis. Revoliucionieriai suėmė maždaug 7 tūkst. žmonių, daugelis tebėra laikomi slaptuose kalėjimuose. Garsiausias jų yra nuversto Libijos lyderio sūnus Saifas al Islamas Gaddafi, kuris šį mėnesį bus teisiamas az Zintano mieste.

Bet dauguma kitų kalinių buvo tik maži sraigteliai dideliame diktatūros mechanizme: informatoriai, žudikai, kankintojai ir samdiniai. Dabar jie atsidūrė rankose tų, su kuriais kovojo ir kuriuos engė. Taigi kyla klausimas, ką su jais daryti.

Vieni trokšta keršto, kiti yra atlaidūs, bet kiekvienas nori teisingumo. Bet ar gali susitaikyti šalis, kuri tiek daug iškentėjo?

Vykdė įsakymą

Tikriausiai kalėjimas yra viena geriausių vietų pradėti ieškoti atsakymo. Hadbos kalėjimo direktorius pasiūlė "Der Spiegel" žurnalistams patiems sudalyvauti akistatoje.

Kabinete buvo trys vyrai: Hamsa sėdėjo ant kėdės, priešais jį ant sofos įsitaisė M.Gwaidaras, o šalia – jo kolega Mouadas Khalilas. Šis vaikiško veido 40-metis prieš revoliuciją prekiavo baldais.

Kodėl Hamsa yra čia?

"Aš esu vienas prižiūrėtojų, kurie dalyvavo įvykiuose Abu Salime, – tarė jis. – Taip pat dalyvavau šaudymuose, nes taip buvo liepęs kalėjimo direktorius. Neskaičiavau, kiek žmonių nužudžiau. Jie davė mums naujus ginklus, ir aš tiesiog šaudžiau."

Hamsa kalbėjo minkštu monotonišku balsu žmogaus, kuris 16 metų bandė savo veiksmus pateisinti sau pačiam.

Ar jis kankino kalinius?

"Visuomet stengiausi būti mielas. Nebuvau iš tų blogųjų. Neprisimenu, kad būčiau ką nors kankinęs. Bet jei kankinau, tuomet atsiprašau", – sakė Hamsa.

M.Gwaidaras pasiekė stiklinę vandens ir vėl įsitaisė giliai sofoje, bandydamas atrodyti šaltakraujiškas, bet staiga sušuko: "Aš tau atleidžiu!"

"Bet tu kankinai! Tu kankinai jį!" – įniršio negalėjo sutvardyti M.Khalilas.

Kankinimo mašina

Ironiška, bet tie, kurie nukentėjo labiausiai, dažnai būna labiau linkę atleisti. O štai M.Khalilas nenori nieko pamiršti. Jis apimtas neapykantos žmonėms, kurie Abu Salime nužudė du jo brolius. Ilgus metus jis turėjo slėpti savo jausmus, nes net užsiminti apie skerdynės buvo pavojinga.

"Taip, su kaliniais mes elgėmės blogai. Maistas buvo prastas. Daugelis sirgo tuberkulioze, o mes juos mušėme", – sakė Hamsa, bet atsisakė pripažinti kankinęs priešais ant sofos sėdintį žmogų.

"Jis buvo kankinimo mašina, – pareiškė M.Gwaidaras, tarsi Hamsos nebūtų kabinete. – Jo vienintelis darbas buvo kankinti kalinius. Mes galime prisiminti kiekvieną akimirką, o jis negali, nes kankino tiek daug žmonių."

Hamsa nusišypsojo ir tarė: "Man buvo duoti tokie įsakymai. Ką aš galėjau padaryti? Mano pusbrolis buvo kalėjime, ir aš buvau stebimas. Neturėjau pasirinkimo."

Kokia bausmė jam atrodo sąžininga?

"Aš nežinau, – tarė Hamsa. – Viskas Dievo rankose."

Abu Salimo žudynės

Sušaudyti riaušes sukėlusius kalinius įsakė buvęs žvalgybos vadovas Abdullah al Senussi ir M.al Gaddafi pusbrolis Mansouras Dhao. Pirmasis pabėgo į Mauritaniją, antrasis buvo suimtas Misratoje.

Per skerdynes išžudyti 1270 iš 1700 Abu Salimo kalinių, įskaitant ir 120 sergančių. Visi jie buvo išvaryti į kalėjimo kiemus, o prižiūrėtojai dvi valandas į juos šaudė nuo stogų. Kitą dieną kūnai buvo užkasti statybvietės griovyje. Bet po ketverių metų palaikai vėl atkasti ir sudeginti.

Abu Salimo skerdynėse dalyvavo maždaug 300 žmonių. Trečdalis jų buvo suimti, dauguma atsidūrė Hadbos kalėjime. 20 vyrų, išgyvenusių Abu Salimo siaubą, dabar tardo buvusius prižiūrėtojus. Jie įrašo išpažintis, leidžia kitoms aukoms susitikti su nusikaltėliais ir bando atkurti įvykius, kurių pėdsakus taip kruopščiai bandyta paslėpti.