Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį išsiuntė telegramą savo senam politiniam oponentui – buvusiam JAV prezidentui George'ui W.Bushui (Džordžui V.Bušui), linkėdamas jam greitai pasveikti po širdies operacijos.

Gali būti sutapimas, kad Kremlius detalių apie šią telegramą paskelbė kitą dieną po to, kai dabartinis JAV vadovas Barackas Obama (Barakas Obama) atšaukė planuotą susitikimą su V.Putinu Maskvoje, tačiau Rusijos politikoje atsitiktinumai reti.

Šilti žodžiai žmogui, kuris kadaise sakė pažvelgęs V.Putinui į akis ir „pajutęs jo sielą“, pademonstravo, kaip dabar yra pasikeitę ryšiai tarp lyderių Kremliuje ir Baltuosiuose rūmuose.

G.W.Bushas vėliau vadino V.Putiną šaltakraujišku, o jųdviejų santykiai pašlijo dėl Rusijos karo su Gruziją, kurio pradžios 5-osios metinės minimos ketvirtadienį. Tačiau per pirmąjį šių prezidentų susitikimą 2001 metais buvo rodoma abipusė pagarbą ir draugiškumas.

Per paskutinį pasimatymą su B.Obama birželį Šiaurės Airijoje vykusiame Didžiojo aštuoneto (G-8) viršūnių susitikime V.Putinas raukėsi, pamokslavo, nenustygo vietoje, o kai kada netgi rūsčiai dėbčiojo.

Ar geresni ryšiai su V.Putinu būtų lėmę kitokį B.Obamos sprendimą dėl rugsėjį planuotų derybų Maskvoje? Galbūt ne, tačiau geresnis tarpusavio supratimas turbūt būtų lėmęs, kad tokio sprendimo netgi netektų svarstyti.

„Kai kada ištikus krizei, kai diplomatai nesugeba rasti kompromiso, asmeniniai ryšiai gali būti svarbūs – kaip paskutinė priemonė ... Tarp Obamos ir Putino stinga asmeninės traukos“, – sako Marija Lipman, Rusijos politkos analitikė Carnegie (Karnegio) strateginių tyrimų centre Maskvoje.

BLOGA PRADŽIA PUTINO VILOJE

Gerą pradžią G.W.Busho santykiuose su V.Putinu lėmė jų derybos Slovėnijos sostinėje Liublianoje, o po dar po keturių mėnesių įvykęs Rusijos lyderio vizitas G.W.Busho rančoje Teksase labai skyrėsi nuo sudėtingos pradžios B.Obamos ir V.Putino ryšiuose.

Kai B.Obama atvyko į Rusiją 2009 metų liepą, V.Putinas buvo premjeras, tačiau išliko dominuojančiu veikėju Rusijos politikoje, kai prezidento postas atiteko jo protežė Dmitrijui Medvedevui. Tuomet buvęs KGB agentas pakvietė B.Obamą į savo užmiesčio vilą.

„Galbūt mums nepavyks susitarti dėl visko, tačiau manau, kad reikia palaikyti abipusės pagarbos ir konsultacijų atmosferą, kuri bus naudinga tiek Amerikos, tiek Rusijos žmonėms“, – B.Obama sakė V.Putinui.

Pasak diplomatinių šaltinių, V.Putinas vis tiek atskaitė B.Obamai politinį pamokslą, ir jiedviem nepavyko sulaužyti ledų asmeniniuose santykiuose. Kita vertus, Rusijos pareigūnai teigė, kad pats B.Obama tuo metu elgėsi šaltai ir demonstravo savo pranašumą.

Šie santykiai niekada nevirto draugyste, o B.Obama atrodė radęs daugiau bendra su gana liberalių pažiūrų D.Medvedevu. Per savo perrinkimo kampaniją 2012 metais V.Putinas apkaltino Jungtines Valstijas jo oponentų finansavimu.

Abiejų lyderių ryšiai taip pat smarkiai skiriasi nuo Billo Clintono (Bilo Klintono) ir Boriso Jelcino bičiulystės praėjusio amžiaus 10-ajame dešimtmetyje, kai jųdviejų tarpusavio palankumas atlaikė abiejų šalių nesutarimus per krizes, tokias kaip buvusios Jugoslavijos subyrėjimas, kurį aptemdė karas Balkanuose.

Dabartinių lyderių santykiuose nebejaučiama akivaizdžios šilumos, kurią V.Putinas per daugelį metų demonstravo buvusiam Italijos premjerui Silvio Berlusconi (Silvijui Berluskoniui) ir Vokietijos ekskancleriui Gerhardui Schroederiui (Gerhardui Šrėderiui). G.Schroederis netgi vadino V.Putiną nepriekaištingu demokratu, o palikęs kanclerio postą tapo Rusiją ir Vokietiją sujungusio dujotiekio valdybos pirmininku.

Tačiau V.Putino ir B.Obamos santykių bent jau netemdė akibrokštai, kaip, pavyzdžiui, 2007 metais įvykęs incidentas, kai V.Putinas, pasak diplomatų, pasinaudojo savo dideliu juodu šunimi, kad įbaugintų Vokietijos kanclerę Angelą Merkel per susitikimą jo vasarnamyje.

DIDĖJANTIS NUSIVILYMAS

Nors V.Putinas skiria daug dėmesio asmeniniams ryšiams, B.Obama labiau linkęs susitelkti į dalykinius santykius, sako diplomatai. Tačiau B.Obama galiausiai nusivylė nepakankama pažanga JAV ir Rusijos santykiuose ir nesugebėjimu užmegzti konstruktyvesnius ryšius.

Nesutarimams kaupiantis įvairiose srityse – pradedant konfliktu Sirijoje, baigiant požiūriu į žmogaus teises ir demokratija – B.Obama savo nusivylimą išliejo antradienį, kai Rusija atsisakė išduoti Vašingtonui buvusį Amerikos vyriausybės kontraktininką Edwardą Snowdeną (Edvardą Snoudeną), nutekinusį JAV žvalgybos paslapčių, ir suteikė jam prieglobstį vieneriems metams.

B.Obama sakė televizijos NBC laidos „The Tonight Show“ vedėjui Jay Leno (Džėjui Lenui), kad Maskva kai kada grįžta prie Šaltojo karo mentaliteto, nors praėjo jau daugiau nei du dešimtmečiai nuo Sovietų Sąjungos subyrėjimo. Prezidentas neslėpė tokioje politikoje įžvelgiantis V.Putino ranką.

„Sakau prezidentui Putinui, jog tai yra praeitis ir ... kad turime galvoti apie ateitį“, – sakė jis.

Šiuo metu atrodo mažai tikėtina, kad abiejų lyderių ryšiai pagerės per B.Obamos antrąją kadenciją prezidento poste. Vienas pagrindinių jo užsienio politikos uždavinių per pirmąją kadenciją – santykių su Maskva „perkrovimas“ – dabar atrodo sunkiai pasiekiamas.

Abi pusės kaltina viena kitą. Maskvos nuomone, Jungtinės Valstijos susivienijo su V.Putino oponentais, trikdė prekybos ir politinius ryšius, kurstydamos ginčus dėl žmogaus teisių klausimų ir mėgindamos nurodinėti, kaip elgtis Rusijai.

Tuo tarpu Vašingtonas aiškina pateikęs daugybę pasiūlymų dėl politikos, kurie liko neatsakyti – ypač dėl branduolinių arsenalų mažinimo – ir kad kamuolys dabar yra Maskvos rankose. JAV pareigūnai atrodo nebesitikintys didelių proveržių šioje srityje.